Kaunas +19,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 17 Rgp 2026
Kaunas +19,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 17 Rgp 2026




Parodos atidarymo metu dailininkė Aušra Žemaitienė Joniškio Baltojoje sinagogoje.

Kiekviena skrynia pasakoja savo istoriją

2026/07/20


Padidink tekstą

Skrynia lietuvių namuose kadaise buvo kur kas daugiau nei baldas. Joje buvo saugomas kraitis, šeimos turtas, brangiausi daiktai ir net kelių kartų istorijos. Jau trylika metų Kėdainių kultūros centro dailininkė Aušra Žemaitienė senosioms skrynioms suteikia naują gyvenimą, o kurdama naujas tęsia lietuvišką tradiciją sava, šiuolaikiška menine kalba. Kėdainių kultūros centre eksponuojamoje fotografijų parodoje „Aušros skrynios“ lankytojai gali išvysti jos sukurtas ir naujam gyvenimui prikeltas skrynias, jau iškeliavusias į įvairius Lietuvos kampelius. Apie skrynių atnaujinimą, jų simboliką, kūrybos procesą ir šių ypatingų daiktų vertę A. ŽEMAITIENĘ kalbina „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Asta RAICEVIČIENĖ.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado skrynios?

– Vaikystėje močiutės skrynia man atrodė tokia didžiulė, kad galėjau į ją įlįsti. Ji kvepėjo lininėmis drobėmis ir paslaptimis. Atrodė, jog iš jos sklinda istorijos. Tikriausiai ten ir slypi pirmoji mano meilės skrynioms užuomazga. Visas vasaras, o kartais ir žiemos atostogas leisdavau vienkiemyje prie Mosėdžio, Krakių kaime. Atrodo, ten vyko mano antrasis gyvenimas. Tas kaimas manyje paliko labai gilų pėdsaką.

Tačiau skrynios į mano kūrybą atėjo gerokai vėliau. Buvo studijos, gobelenų audimas, šeima, įvairūs darbai. Maždaug prieš trylika metų draugė Jurgita dukros gimimo proga paprašė dekoruoti skrynią, kurią jai buvo padovanojęs tėtis. Taip gimė pirmoji mano dekoruota skrynia. Dabar į ją žiūriu su šypsena – šiandien daryčiau visai kitaip. Tačiau būtent nuo jos viskas ir prasidėjo. Gobelenams buvau atidavusi apie dvidešimt metų, bet atėjo metas naujam kūrybos etapui. Mane visada traukė dekoratyvumas, stilizacija, todėl skrynios tapo natūraliu kūrybos tęsiniu.

– Vienas skrynias atnaujinate ir dekoruojate, kitas kuriate visiškai naujas. Kaip randate senąsias skrynias?

– Net nebeatsimenu, nuo ko viskas prasidėjo. Vienas žmogus paprašė atnaujinti skrynią, vėliau – kitas, trečias. Kai mano darbų nuotraukos atsirado internete, užsakymų dar padaugėjo. Dažniausiai žmonės atveža savo giminės skrynias – senelių ar prosenelių palikimą. Jie nori, kad šie daiktai būtų išsaugoti ateities kartoms, taptų gyvu šeimos atminimu. Skrynių būklė būna labai įvairi. Vienoms pakanka kruopštaus nušveitimo, kitoms reikia rimtesnio remonto – tenka keisti pakojus, apkaustus ar kitas detales, kartais prireikia ir staliaus pagalbos. Tik tada prasideda kūrybinė dalis. Su užsakovu aptariame, kokios spalvos, nuotaikos ar motyvų jis tikisi. Įdomu tai, kad man dar nėra pasitaikę senos skrynios, kurioje būtų išlikęs originalus dekoras. Dažniausiai jos būna tiesiog perdažytos viena spalva arba dažai būna jau visiškai nutrupėję. Todėl piešinį tenka sukurti pačiai.

Pirmiausia skrynia konservuojama, sutvarkoma, prireikus pakeičiamos detalės, o tik tada pradedu ją dekoruoti. Vieni užsakovai prašo eskizų, kiti sako: „Pasitikiu jumis – tik norėčiau žalios“ arba „rudos“. Kadangi skrynia dažniausiai jau turi numatytą vietą namuose, spalvą visada aptariame labai atsakingai.

skrynia
Skrynia – lagaminas, su kuriuo buvo pervežami, daugiausia arkliu, žmonių daiktai.

– Ar stengiatės atkurti senųjų skrynių tapybą, ar remiatės muziejų pavyzdžiais, archyvais, senųjų meistrų darbais?

– Kopijuoti tautodailės palikimą būtų naivu. Naudoju tą pačią simboliką, tačiau ją interpretuoju savaip. Jei tiksliai kopijuočiau senąsias skrynias, tai nebebūtų autorinis darbas. Be to, niekada nesu sukūrusi dviejų vienodų skrynių. Manau, tai būtų nesąžininga ir užsakovo atžvilgiu. Kiekviena skrynia turi būti vienintelė. Kartoti tą patį būtų tiesiog nebeįdomu – tada nebeliktų kūrybinio proceso.

– Kokie simboliai ir motyvai dažniausiai atsiranda ant skrynių?

– Pagrindinis skrynios akcentas visada yra Gyvybės medis. Tai svarbiausias senųjų lietuviškų skrynių simbolis, tik aš jį interpretuoju savaip. Ant atnaujinamų skrynių stengiuosi išlaikyti tradicinę kompoziciją, o kurdama naujas skrynias leidžiu sau daugiau kūrybinės laisvės.

Gyvybės medis simbolizuoja pasaulio sandarą – požemį, žemę ir dangų. Todėl šalia jo dažnai atsiranda paukščiai, augaliniai ornamentai, kartais žirgeliai ar kiti gyvūnai, rečiau – stilizuotos žmonių figūros. Ant senųjų skrynių taip pat dažni dangaus ženklai – saulės, mėnuliai, žvaigždės. Visa ši simbolika išlieka ir mano darbuose, tik įgauna kitą meninę formą.

Domėjausi lietuviškų ornamentų ir simbolių reikšmėmis. Man labai pravertė Rasos Ambraziejienės knyga „Rasties versmė. Apie ženklus ir simbolius“, padėjusi suvokti ženklų ir simbolių prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas. Ji padėjo geriau suprasti, kokie ženklai buvo svarbūs mūsų protėviams ir ką jie reiškė.

Savo darbuose naudoju ne tik XIX amžiaus liaudies baldų puošybos motyvus, bet ir gerokai senesnius, archajiškesnius baltų ženklus. Vis dėlto nuo skrynios esmės niekada nenutolstu – lietuviška simbolika išlieka pagrindas.

Dar vienas svarbus ženklas mano kūryboje – Rėdos ratas. Jis simbolizuoja senąjį baltų pasaulio suvokimą, primena metų kaitą, žmogaus gyvenimo ciklą, gamtos ritmą ir dvasinę darną. Šį simbolį dažnai įkomponuoju į savo skrynias. Jeigu skrynia kuriama konkrečiai šeimai, į ją įpinami ir asmeninę istoriją pasakojantys motyvai. Pavyzdžiui, jei užsakovo prosenelė buvo audėja, dekorui panaudoju jos austų ar siuvinėtų raštų fragmentus. Taip skrynia tampa ne tik meno kūriniu, bet ir šeimos istorijos dalimi.

skrynia
Vestuvių skrynia „Linai“.

– Kokiomis progomis žmonės dažniausiai užsako skrynias?

– Labai dažnai naujos skrynios dovanojamos vestuvių proga. Tokiu atveju jas pagamina stalius, o aš dekoruoju. Tačiau pasitaiko ir kitokių istorijų – tėvai jauniesiems padovanoja senelės ar prosenelės skrynią, kurią tenka prikelti naujam gyvenimui. Aš sakau, kad ne restauruoju, o atnaujinu skrynias. Restauruojant būtų siekiama atkurti originalų dekorą, tačiau mano rankas dažniausiai pasiekia skrynios, kurių piešiniai jau seniai išnykę. Todėl tenka kurti naują dekorą, paremtą senąja simbolika.

Esu kūrusi skrynias ir aštuonioliktojo gimtadienio proga, kai tėvai norėjo padovanoti vaikui išliekamąją vertę turintį meno kūrinį. Dabar, praėjus keliems metams, nori skrynią padovanoti dukrai. Esu dekoravusi skrynią dešimtmetę dukrą norėjusiai pradžiuginti mamai. O senosios skrynios dažniausiai atkeliauja kaip šeimos relikvijos. Kai žmogus atveža prosenelės skrynią ir pasako, kad nori ją išsaugoti savo vaikams, toks darbas įgauna visai kitą prasmę. Tada atsiranda ypatingas atsakomybės ir emocinis ryšys su tuo, ką darau. Suprantu, kad atnaujinu ne tik skrynią, bet ir šeimos prisiminimus.

– Ką dažniausiai randate atvėrusi senos skrynios dangtį?

senovinė skrynia
Atnaujinta skrynia, dekoruota austų raštų fragmentais.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 17 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/08/17

Kontrolė ar žmogiškumas

Javapjūtę ūkininkams stabdo ne tik nepalankūs orai, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vykdoma kontrolė. Darbų įkarštyje LTSA pareigūnai sunkiasvorių transporto priemonių tyko prie elevatorių, grūdų sandėlių ir ūkių, t...
2026/08/17

Artėjant rugsėjui – didesnis dėmesys vaikų maitinimui

Artėjant rugsėjui, mokyklose, darželiuose bei vaikų maitinimą užtikrinančiose įmonėse verda pasirengimo darbai. Šis laikotarpis – itin svarbus momentas peržiūrėti ne tik higienos bei maisto saugos procedūras, bet ir vaikų maitinimo va...
2026/08/17

Į biblioteką atkeliauja „Gėlė Baltijos keliui”

Rugpjūčio 20-ąją į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką grįžta spalvų, kvapų ir formų įvairovė. 14 val. Atrijaus terasoje atidaroma tradicinė – jau XVIII – paroda „Gėlė Baltijos keliui“.
2026/08/17

J. Eimontas. Geopolitika perėmė grūdų rinkos vairą

Situacija pasaulio rinkose primena lietuvišką vasarą: karštesnius orus keičia kritulių kupini laikotarpiai, ir atvirkščiai. Tokius pokyčius išgyvena ir grūdų rinka: jei vieną dieną nuotaikas lėmė geopolitiniai iš...
2026/08/17

Kodėl žemės ūkiui trūksta žmonių?

Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – ūkininkai siūlo 3 ar net 4 tūkst. Eur atlyginimą į rankas, tačiau traktorininko, kombainininko ar kito kvalifikuoto darbuotojo vis tiek n...
2026/08/17

GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?

Robotas vejapjovė, iki tol be priekaištų pjovęs veją, staiga sustoja, praneša apie GPS klaidą arba išvažiuoja už virtualių sklypo ribų. Pirma mintis – sugedo įrenginys. Tačiau neretai problema kyla ne dėl paties roboto, ...
2026/08/17

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl tarybų narių veiksmų pareikšti įtarimai

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, ...
2026/08/17

Iš šieno kurianti Edita Mėlinienė: „Pasiimu šieno gniūžtę, o ji virsta meno kūriniu“

Kelmė („Bičiulis“). Edita Mėlinienė pakražantiškiams gerai žinoma kaip šieno dirbinių kūrėja, su jos darbais galima susipažinti tradicinės šventės „Nuo Jurginių lig Žolinių“ metu. Moteris pasakoja,...