Kinijos atsakas ES – dabar smogs pieno sektoriui

Prekybos karas tarp Briuselio ir Pekino įsibėgėja

Antradienį, rugpjūčio 20 d., EK pristatė galutines subsidijų tyrimo dėl kiniškų elektromobilių importo išvadas. Pagal projektą Kinijos elektromobiliams numatoma penkerius metus taikyti iki 36 proc. dydžio importo muitus.

Kinijos atsako laukti ilgai nereikėjo. Rugpjūčio 21 d. šalies Prekybos ministerija paskelbė, kad pradėjo tyrimą dėl ES subsidijuojamų kai kurių pieno produktų.

Pasak šio pranešimo, tyrimas pradėtas gavus oficialų Kinijos pieno pramonės asociacijos prašymą atlikti tyrimą dėl į Kiniją importuojamų ES kilmės pieno produktų subsidijų. Teigiama, kad produktai, dėl kurių pradedamas tyrimas, „gavo subsidijas iš ES ir jos valstybių narių vyriausybių“. Apskaičiuota, kad ES pieno sektorius gali naudotis iš viso 20 paramos priemonių, tarp jų pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką ir nacionalines priemones. Įvardytos Airijos, Austrijos, Belgijos ir Flandrijos, Italijos, Kroatijos, Suomijos, Rumunijos, Čekijos paramos schemos.

Subsidijų tyrimas apims laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d., o žalos Kinijos gamintojams tyrimo laikotarpis – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.

Tyrimo akiratyje atsidūrė šviežias sūris ir varškė, lydytas sūris, pelėsinis ir kiti sūriai, taip pat nekoncentruotas ir nesaldintas pienas ir grietinėlė (10 proc. ir didesnio riebumo). Pasak pranešimo, subsidijų tyrimas pradedamas 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir turėtų trukti lygiai metus, tačiau gali būti pratęstas dar pusmečiui.

Svarbi eksporto kryptis

Kinija yra trečioji svarbiausia ES žemės ūkio ir maisto produktų eksporto šalis (po Jungtinės Karalystės ir JAV).

EK duomenimis, strateginio prekybos partnerio vieta reitinge nepakito, nors pernai palyginti su 2022 m. eksporto vertė sumažėjo 8 proc., daugiausia dėl susitraukusio kiaulienos, taip pat grūdinių ir malimo produktų).

Eksporto į Kiniją vertė sudarė 14,6 mldr. Eur (6 proc. viso ES žemės ir maisto produktų eksporto), o pieno produktų į šią šalį eksportuota už 1,76 mlrd. Eur (apie 12 proc. ES eksporto vertės).

Eurostato duomenimis, Kinija yra aštunta pagal dydį ES sūrių eksporto rinka.

2024 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia ES sūrių į Kiniją eksportavo Italija (3 768 t), Danija (2 627 t), Nyderlandai (2 166 t) ir Prancūzija (2 041 t).

Maisto sektorius – lengviausias taikinys

Akivaizdu, kad tarp šalių kylant prekybos ginčams maisto sektorius ir vėl tampa lengviausiu taikiniu, net jeigu su jais neturi nieko bendro. Vis dėlto galimi eksporto muitai sektoriui turėtų didelį poveikį.

Europos pienininkystės asociacijos generalinis sekretorius Alexanderis Antonas portalui „Euractiv“ sakė, jog organizacija viliasi palankios ginčo baigties – kaip ir ankstesniais atvejais, ES ir Kinijos valdžios institucijos ras būdą, kaip išspręsti ginčą „konstruktyviai“.

Komisijos atstovas spaudai pažymėjo, kad ES vykdomoji valdžia žino apie Kinijos sprendimą ir atidžiai stebės tyrimą, kad būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, o EK „tvirtai gins ES pieno pramonės ir bendrosios žemės ūkio politikos interesus“.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymi, jog pagal Kinijos muitinės duomenimis, ES buvo antras didžiausias Kinijos pieno produktų šaltinis (po Naujosios Zelandijos). Pernai ES teko ne mažiau kaip 36 proc. visos į Kiniją įvežtų pieno produktų vertės.

Iš Kinijos ministerijos pranešime dėl inicijuojamo subsidijų tyrimo išvardytų ES šalių viena didžiausių pieno produktų eksportuotojų į Kiniją yra Airija. Jos pieno eksporto į Kiniją vertė 2023 m. siekė 420 mln. Eur (5 proc. mažiau nei 2022 m.).

Airijos pieno sektoriaus asociacijos „Dairy Industry Ireland“ (DII) vadovas Conoras Mulvihillas portale „Agriland“ išreiškė nusivylimą dėl Kinijos valdžios institucijų sprendimo. Airija į Kinijos Prekybos ministerijos nurodytų subsidijų schemų sąrašą pateko dėl „pieno įrangos subsidijų schemos“. Manoma, kad turima omenyje parama pieno įrangai pagal tikslinę žemės ūkio modernizavimo schemą. „Raginame ES Komisiją ir Airijos vyriausybę greitai dirbti, kad būtų išspręstas tyrimas ir užtikrinta, kad ūkininkų šeimos ir pramonė nebūtų neigiamai paveiktos", – sakė asociacijos direktorius.

Jau trečias tyrimas

Tyrimas dėl ES kilmės pieno produktų (subsidijų) yra jau trečiasis Kinijos atsako žingsnis, Azijos šaliai reaguojant į ES tyrimą dėl Kinijos elektromobilių.

Nuo praėjusių metų birželio Pekino valdžios institucijos atlieka ES kiaulienos importo tyrimą. Šių metų sausį pradėtas antidempingo tyrimas dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų, Pekino gamintojams apkaltinus Europos eksportuotojus dirbtinai žemomis kainomis.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.