Baltijos jūros karščio bangos darosi vis ilgesnės ir intensyvesnės

„Jūros karščio bangos yra santykinai retos, tačiau ekstremalios vandens temperatūros anomalijos, kai vandens temperatūra bent penkias dienas iš eilės yra ženkliai aukštesnė už ilgametes klimatines normas. Vandens temperatūra yra vienas iš pagrindinių organizmų pasiskirstymą, funkcionavimą ir elgesį lemiančių veiksnių, tai taip pat yra svarbus aspektas poilsiaujantiems. Jūros karščio bangos gali turėti itin neigiamų pasekmių tiek ekosistemoms (biologinės produkcijos pokyčiai, dumblių žydėjimas, padidėjęs rūšių mirtingumas ir kt.), tiek socialinėms ir ekonominėms (žmonių sveikata, žuvininkystė ir kt.) veikloms. Dažnėjančios ir intensyvėjančios jūros karščio bangos turės poveikį ir dabar itin dažnai minimai mėlynajai ekonomikai“, – jūros karščio bangų neigiamus padarinius vardija dr. T. Dabulevičienė.

Anot okeanografės, vis dar trūksta pakankamai žinių ir informacijos apie jūros karščio bangas ir jų sukeltas pasekmes. Dėl to KU mokslininkai analizuoja ilgamečių priekrantės stočių matavimų duomenis, pasitelkia naujausius tyrimų metodus – pavyzdžiui, palydovines vandens paviršiaus temperatūros nuotraukas, kurios leidžia stebėti ir erdvinius vandens temperatūros pokyčius.

Dr. Toma Dabulevičienė jūros karščio bangomis susidomėjo prieš keletą metų, rugpjūčio mėnesį dalyvaudama ekspedicijoje. Tuomet KU moksliniame-tiriamajame laive „Mintis“ buvo atlikti Baltijos jūros vandens temperatūros tyrimai, kurie parodė netikėtus rezultatus – apie 20 metrų gylyje temperatūra siekė 21 laipsnį.

Baltijos jūros karščio bangos  vis ilgesnės ir intensyvesnės

Anot mokslininkės, tokia aukšta priedugnio vandens temperatūra Baltijos jūrai nėra būdinga. Po tokių tyrimų rezultatų, dr. T. Dabulevičienė tyrimus tęsia toliau. Prie jų prisideda ir studentai. Šiuo metu jūros karščio bangų tematika magistro darbą rengia KU Jūros tyrimų instituto studentė Inesa Servaitė.

Moksliniame darbe atlikta 1993-2023 m. šiltojo periodo (gegužės-rugpjūčio mėn.) Baltijos jūros vandens temperatūros analizė. Jos rezultatai rodo, kad Lietuvos Baltijos jūros dalyje beveik kasmet fiksuotos jūros karščio bangos. Taip pat pastebėta, kad karščio bangos pastaraisiais metais trunka kur kas ilgiau nei tiriamo periodo pradžioje.

Pavyzdžiui, tirto dešimtmečio pradžioje metų šiltojo periodo karščio bangų trukmė buvo iki savaitės, o štai 2021 m. pasižymėjo ekstremaliomis karščio bangomis su bendra karščio dienų trukmė buvo net 60 dienų.

Būtent 2021 m. vidutinė liepos mėnesio vandens temperatūra daugiau nei 4 laipsniais viršijo klimatologinį mėnesio vidurkį, o fiksuota maksimali vandens temperatūra siekė net 25,5 laipsnio, kas labiau būdinga tropinėms jūroms, o ne Baltijos jūros vandenims. Jūros karščio bangų poveikis buvo juntamas ne tik paviršiniuose vandenyse, bet ir 20 metrų gylyje, kur temperatūra tuomet siekė apie 21 laipsnį.

Tokia aukšta, ilgai besilaikanti priedugnio temperatūra gali lemti deguonies koncentracijos sumažėjimą vandenyje ir prisidėti prie didėjančių „negyvųjų“ arba, kitaip, hipoksinių zonų (kai deguonies koncentracija ≤ 2 mg/l)) formavimosi.  Jau kurį laiką tai yra itin jautri Baltijos jūros problema.

„Pastebima, kad užsitęsę jūros karščio bangų periodai maudytis vilioja vis daugiau pajūrio gyventojų ir turistų. Žvelgiant iš vienos pusės, tai atrodo kaip teigiamas aspektas. Tačiau, verta atkreipti dėmesį, kad padidėjusi vandens temperatūra gali tapti labiau patraukli ne tik žmonėms, tačiau ir tam tikroms žmonėms žalingoms rūšims, kaip, pavyzdžiui, Vibrio bakterijos. Jos klesti mažo druskingumo šiltuose (>18°C) vandenyse“, – sako dr. T. Dabulevičienė.

Partnerio informacija