Klausos aparatai pernai buvo kompensuoti beveik 13 tūkstančių gyventojų

Klausos sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti stiprių garsų, traumų pasekmė, tam tikrų ligų komplikacijos, natūralus organizmo senėjimo procesas, vaistų poveikis, genetinis paveldėjimas. „Klausos sutrikimas amžiaus nesirenka, ši bėda gali užklupti ir suaugusį, ir vaiką. Svarbiausia, kad pradėjus prastėti klausai, gyventojai nedelstų ir kuo greičiau kreiptųsi į medikus, kad būtų pradėtas gydymas ir, jeigu reikia, skirtas klausos aparatas“, – sako Valstybinės ligonių kasos (VLK) Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Pablogėjus klausai – pas savo šeimos gydytoją

Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis apžiūrės pacientą ir nuspręs, kaip reikia gydyti, o prireikus siųs konsultuotis pas gydytoją otorinolaringologą – ausų, nosies, gerklės ligų (LOR) gydytoją specialistą, kuris ir nuspręs, ar klausos aparatas būtinas.

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, klausos sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Ausų gydytojas sprendžia, kokio tipo klausos aparatas pacientui būtinas, paaiškina, ar jis kompensuojamas. Jeigu klausos aparatas kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tuomet gydytojas išrašo siuntimą aparatui įsigyti. „Svarbu prisiminti, kad siuntimas galioja 180 kalendorinių dienų, per kurias reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui privalo pateikti šių įmonių sąrašą“, – atkreipia dėmesį G. Baranauskas.

Įstaigų, su kuriomis VLK yra pasirašiusi sutartį, sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje, ten pat – ir išsamią informaciją apie skiriamus klausos aparatus. 

Kompensuojami 9 tipų klausos aparatai

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams pritaikomi ir ligonių kasos kompensuojami kelių tipų klausos aparatai:

• 4 tipų skirti vaikams ir jaunuoliams iki 24 m., kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose,
• 5 tipų – suaugusiesiems.

Aparatai pacientams parenkami pagal nustatytą klausos sutrikimo laipsnį, o jų kaina kompensuojama 100 proc.

Pakartotinai klausos aparatai gali būti išduodami: 

• vaikams iki 7 m. – kartą per 3 metus išduodami du aparatai abiem ausims;
• vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – kartą per 5 metus;
• išimtinais atvejais (pvz., staiga pablogėjus klausai arba dėl vagystės, gaisro ar stichinės nelaimės praradus aparatą) – gali būti skiriami anksčiau.

Ligonių kasos svetainėje galima pavartyti VLK kompensuojamų klausos aparatų katalogus bei susipažinti su techniniais reikalavimais, kuriuos turi atitikit kompensuojamieji klausos aparatai.

Praėjusiais metais klausos aparatais aprūpinta 12 800 Lietuvos gyventojų, iš fondo jiems kompensuoti prireikė daugiau nei 7,4 mln. eurų. 

Sunkesniems atvejams – kompensuojami klausos implantai

Kai įprasti klausos aparatai neefektyvūs, fondo lėšomis kompensuojami klausos implantai, kurie gali būti skiriami vaikams bei suaugusiesiems, kuriems nustatytas abiejų ausų sunkus arba labai sunkus klausos sutrikimas. Jeigu reikia klausos implanto, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą siųs tolesnėms gydytojų specialistų konsultacijoms gauti.

Ligonių kasa kompensuoja trijų tipų implantus: kochlearinius implantus, BAHA kaulinius implantus ir vidurinės ausies klausos sistemas. Iš viso vienam pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 implantai.

Kompensuojami ir atsarginiai procesoriai, kurių išlaidas ligonių kasa apmoka kas 5 metus. Išsamią informaciją apie klausos implantų skyrimą bei juos teikiančių įmonių sąrašą galima rasti ligonių kasos interneto svetainėje.

VLK duomenimis, pernai buvo atliktos 28 klausos aparatų implantavimo operacijos ir išduoti 93 atsarginiai procesoriai, iš fondo tam skirta 1,7 mln. eurų. Lietuvoje implantaciją atlieka ir atsarginius procesorius išduoda dvi gydymo įstaigos: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

VLK informacija