Klimato kaita Lietuvai per metus kainavo 700 mln. eurų

„Klimato kaita Lietuvoje nebėra ateities scenarijus – jos padarinius vis dažniau patiriame per audras, sausras, karščio bangas ir potvynius. Visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai kainuoja milijonus eurų gyventojams, verslui ir valstybei. Teisinis reguliavimas leis nuo reagavimo į pasekmes pereiti prie sistemingo pasirengimo, aiškiai paskirstant atsakomybes tarp institucijų, sustiprinant savivaldybių vaidmenį ir nuosekliai investuojant į būtinus sprendimus, kurie apsaugotų žmones ir jų turtą, viešąją infrastruktūrą“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Naujame įstatyme nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo teisiniai pagrindai, institucijų kompetencija formuojant politiką šioje srityje ir ją įgyvendinant, reglamentuotas sisteminis ir nuoseklus su klimato kaita susijusios rizikos valdymas. 

Savivaldybėms paskirtas pagrindinis vaidmuo didinant atsparumą klimato kaitai. Dėl ekstremaliųjų hidrometeorologinių reiškinių jos pirmosios patiria nuostolius, todėl iki 2030 m. pabaigos savivaldybės įpareigotos parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir suplanuoti veiksmus, mažinant neigiamus padarinius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos veiks kaip prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo kompetencijų centras. Ji teiks ekspertinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms, padėdama efektyviai planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones.

Klimato kaitos sukeliami nuostoliai jau dabar yra didžiuliai ir turi būti mažinami. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2024 m. tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. eurų (apie 0,8 proc. BVP), todėl būtina siekti, kad šis rodiklis nedidėtų, o šalies atsparumas ekstremaliesiems reiškiniams augtų.

Su priimtu įstatymu galima susipažinti čia. 

Įstatymas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d.

AM informacija