Ko siekia nauji galimi kandidatai į prezidento postą?

Pagirtinas duetas

Stengdamasis būti objektyvus, pagirsiu S. Skvernelio demokratus „Vardan Lietuvos“ už tai, kad jiems pavyko surasti tikrai neblogą kandidatūrą. Neabejotinai viena svarbiausių nūdienos Lietuvos problemų yra geopolitinis nestabilumas, o prezidento, kaip vyriausiojo valstybės ginkluotojų pajėgų vado, funkcijos reikšmė tokiomis aplinkybėmis yra išaugusi. G. Jeglinskas buvo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam valdymui. Angliškai ši pareigybė skamba Assistant Secretary General for Executive Management. Ši formuluotė net parodė buvusios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės kompetencijos spragas, kuri viešai suabejojo, ar G. Jeglinskas išties buvo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Tiesiog NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojai yra skirstomi į dvi grupes. Vieni jų yra bendrojo pobūdžio pavaduotojai, kurie vadinami Deputy Secretary General, o kiti, kurie pavaduoja konkrečiose srityse, yra vadinami Assistant Secretary General. Suprantu, kad tokios milžiniškos organizacijos vingrybės gali atrodyti sudėtingos kitų sričių profesionalams, bet buvusios Krašto apsaugos ministerijos vadovės abejonės buvo šūvis sau į kojas. Taigi puikų tarptautinį išsilavinimą bei patirtį turintis buvęs krašto apsaugos viceministras atrodo itin gerai parinkta kandidatūra.

Vis dėlto tai galioja patirčiai. Tačiau rinkimus laimi ne tik patirtis, bet ir rinkėjų parama. 2019 m. prezidento rinkimų metu G. Nausėda buvo kaltinamas patirties stoka, tačiau šiandien tokie kaltinimai skambėtų paprasčiausiai neadekvačiai.
G. Jeglinsko asmenybė yra menkai žinoma ir aktyviau mobilizuoti balsus jis galėtų nebent kariuomenės ir karių artimųjų gretose. Vargu ar to užteks, kad būtų pasiektas antrasis rinkimų turas. Žinoma, jo galimybes didina tai, kad tradicinėje politinėje kairėje kol kas trūksta ryškių kandidatų. Vis dėlto manau, kad G. Jeglinskas šių rinkimų nelaimės, todėl veikiausiai jo funkcija bus prieš Seimo rinkimus populiarinti demokratus „Vardan Lietuvos“. S. Skvernelis turi neblogą tikimybę peržengti 5 proc. rinkimų barjerą. Jam būtina įtvirtinti šias galimybes, o G. Jeglinskas gali nemenkai prie tokio įsitvirtinimo prisidėti. Auga ir paties G. Jeglinsko galimybės kopti politinės karjeros laiptais. Pavyzdžiui, jeigu S. Skvernelis dalyvautų Vyriausybės formavime, buvusiam kandidatui į prezidentus galimai atitektų krašto apsaugos ministro postas arba jis būtų deleguotas į kokią nors svarbią poziciją tarptautinėse institucijose. Taigi G. Jeglinsko sprendimas yra logiškas ir taiklus.

Miglota perspektyva

Panašu, kad kandidatuodamas prezidento rinkimuose buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir profesorius D. Žalimas nusprendė eiti gelbėti Laisvės partijos ir ištempti ją Seimo rinkimuose. Vis dėlto toks manevras kelia didelių abejonių. Nors D. Žalimas ir bandys save pristatyti kaip telkiantį kandidatą, nemaža dalis visuomenės jį mato kaip žmogų, kuris, manipuliuodamas einamomis pareigomis, tiesiog bruko LGBT politinę darbotvarkę. D. Žalimui tokie kaltinimai yra tiesa ar melas – tegul sprendžia teisės specialistai. Visgi jie turės labai aiškų emocinį turinį, kuris ribos galimybes telkti plačiosios visuomenės balsus. Dar daugiau, D. Žalimas rizikuoja užsidaryti tarp leftizmo ir dešiniųjų rinkėjų. Ironiška, kad abu flangai Lietuvoje koegzistuoja kartu. Šiame flange yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tam tikrą dalį balsų renka ir G. Nausėda. Tiek I. Šimonytė, tiek ir D. Žalimas akcentuoja savo proeuropietiškumą, matyt, jį siedami ne su Vakarų civilizaciją sukūrusia Graikų filosofija, Romos teise ir krikščionybe, o su LGBTQ+. Tokiame apibrėžime jie tikrai būtų labiau europietiški, bet vargu ar tai padės laimėti rinkimus. Lietuvoje vis dar nemažai žmonių suvokia, kad chromosomos, o ne vaizduotė lemia žmogaus lytį. Taip pat supranta ideologinės despotijos grėsmes. Tikėtina, kad tokie žmonės laikysis toliau tiek nuo I. Šimonytės, tiek nuo D. Žalimo. Vadinasi, jie užsidaro tarp Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų, kurių daugiausiai gali būti iki 500 tūkst., bet dėl šios rinkėjų grupės netrukus pradės konkuruoti ir Liberalų sąjūdžio kandidatė ar kandidatas. Labiausiai tikėtina, kad tokiu žmogumi taps partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taigi, D. Žalimo kandidatūra kelia nemažą grėsmę I. Šimonytei ir didina riziką, kad nė vienas iš šių kandidatų nepateks į antrąjį turą. Tai būtų tikras premjerės ir konservatorių pažeminimas, o juk būtent su šia partija anksčiau ir sietas profesoriaus vardas. Jeigu D. Žalimui nepavyks išpopuliarinti Laisvės partijos, o rinkimų kampanija įsivažiuos taip, kad atsiras vidinių nuoskaudų, ateityje galime matyti tam tikrų įtampų tarp D. Žalimo ir TS-LKD. Visgi tai gana hipotetinis variantas.

Prasitarė per anksti

Kalbant apie I. Vėgėlę, galima sakyti, kad jis padarė nedidelę taktinę klaidą, prasitaręs, kad kitokių scenarijų, kaip kandidatavimo į prezidento postą, jis nemato. Nors ir anksčiau šio asmens kandidatavimas buvo pakankamai tikėtinas, tačiau būnant vienu iš favoritų yra svarbu turėti solidų, kiek mistifikuotą startą. Dabar toks jau nebėra įmanomas. Žinoma, rinkimų baigties tai nepakeis, bet liudija, kad tam tikros galimo kandidato klaidos yra įmanomos.

Visgi šiandien atrodo, kad paskelbti galimi kandidatai, pavyzdžiui, I. Šimonytė ir D. Žalimas, gali labai stipriai išskaidyti balsus, o tai I. Vėgėlei naudinga. Panašu, kad jo rinkėjas bus pakankamai mobilizuotas, todėl yra vilčių patekti į antrąjį rinkimų turą. Ir ką gali žinoti, galbūt suveikus naujo gelbėtojo poreikiui ir principui „visi prieš G. Nausėdą“, I. Vėgėlė laimėtų rinkimus. Be to, net ir likęs antruoju, jis pasiektų tikrai didelę politinę pergalę, kurią galėtų išnaudoti ateityje.

Vietoje išvadų

Dviejų iš trijų galimų naujųjų kandidatų sprendimus galima vertinti pozityviai. Abu jie pakankamai jauni, kad mąstytų apie karjerą ir talentingai išnaudoja galimybes. O štai D. Žalimo galimas kandidatavimas atrodo toks miglotas ir rizikingas, kad nenoromis imi galvoti apie užkulisinius susitarimus. Visgi nei jų buvimo fakto, nei juo labiau turinio šiandien mes nežinome. Bet gal laikas nušvies situaciją geriau.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.