Mokymų sistemai – ūkininkų verdiktas

Svarbiausia – turinys

Pasak žemdirbių, keičiantis žemės ūkiui ir tobulėjant technologijoms, keičiasi ir ūkininkų poreikiai. Tačiau jiems skirta mokymo ir konsultavimo sistema, finansuojama iš ES, vis dar orientuojama į tradicinius auditorinius mokymus. Po viešumon iškilusios istorijos apie mokymus tuščiose auditorijose ir jiems skiriamas šimtatūkstantines europines lėšas, imtasi papildomos kontrolės – mokymus pradėta filmuoti. Tačiau ar tai išsprendė problemą? Kaip „Ūkininko patarėjui“ pripažino Biržų r. ūkininkų sąjungos (BRŪS) pirmininkas Tadas Micikevičius, pradėjus mokymus filmuoti atsirado ir dar viena kliūtis – dalis ūkininkų drovisi būti filmuojami, todėl į tokius mokymus neina. Vis dėlto, jo nuomone, svarbiausios yra pačių mokymų temos ir jų aktualumas.

„Jei mokymų temos būtų parenkamos atsižvelgiant į konkretaus rajono ūkininkams rūpimas problemas, tuomet jie į mokymus eitų. O jei temos neaktualios, tuomet nereikia stebėtis, kad ūkininkai į mokymus nesirenka“, – kalbėjo BRŪS pirmininkas. Pasak jo, naudingi, praktinę vertę turintys mokymai yra reikalingi, todėl pirmiausia reikėtų įsiklausyti į pačių žemdirbių poreikius ir organizuoti tokius užsiėmimus, kuriuose jie iš tiesų norėtų dalyvauti.

Atkreipė dėmesį

Širvintų krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Staniulis pastebėjo, kad ūkininkai vengia mokymų, kuriuose yra filmuojami. Ypač tai būdinga vyresnio amžiaus žemdirbiams. Anot jo, filmavimo baimė gali trukdyti ne tik laisvai jaustis auditorijoje, bet ir užduoti rūpimus klausimus. „Nors dažnai sakoma, kad nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai, tačiau kai auditorija filmuojama, ne kiekvienam pakanka drąsos klausti“, – ŪP tvirtino M. Staniulis. Jis minėjo, kad kiekvienas kraštas ir ūkis yra skirtingi, todėl ir problemos yra skirtingos. „Todėl būtina įsiklausyti į žemdirbių poreikius ir pasiūlyti konkrečioms situacijoms tinkamus sprendimus“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Į ūkininkų mokymų ir konsultavimo sistemos problemas dėmesį atkreipė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Martynas Puidokas. Jis savo socialinio tinklo paskyroje iškėlė klausimą, kodėl vietoj įprastų seminarų ūkininkai negalėtų gauti konkretiems jų ūkiams pritaikytų konsultacijų. Pavyzdžiui, augalininkystės ūkiuose konsultacijos galėtų būti grindžiamos dirvožemio tyrimais, jos padėtų priimti pelną didinančius tręšimo sprendimus. Gyvulininkystės ūkiuose reikėtų šėrimo konsultacijų pagal realius pašarų tyrimų rezultatus ir kt. Daržovių augintojams – konsultacijų, padedančių optimizuoti tręšimą, laistymą, didinti derlingumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti auginimo sąnaudas. Todėl, pasak M. Puidoko, LŪS siekia, kad ūkininkai patys galėtų spręsti, kokių konsultacijų jiems reikia, o viešosios lėšos būtų naudojamos realiems ūkių poreikiams tenkinti.

Įsišaknijusi sistema

Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Dainius Arlauskas pastebėjo, kad butaforiniai kursai – didelė pinigų plovimo mašina. Jo teigimu, tokie kursai neretai ūkininkams nesuteikia jokios realios naudos. „Pavyzdžiui, LGAA organizuoja kursus, kurių temas pasirenka patys. Mokymai, į kuriuos lektoriai dažniausiai atvyksta iš Prancūzijos, teikia naudą, nes ūkininkai gauna ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Jie LGAA nariams apmokami iš asociacijos lėšų, o kiti dalyviai už mokymus susimoka nedidelę sumą. Kai žmogus už juos susimoka, tuomet iš jų daugiausia ir išsineša“, – pavyzdį pateikė D. Arlauskas. Jis pažymėjo, kad pakeitus sistemą ir įpareigojus pareiškėjus dalį kursų kainos padengti savo lėšomis, paaiškėtų, kokių ir kiek mokymų iš tikrųjų reikia ūkininkams. „Gali būti, kad kai kurios mokymus organizuojančios įstaigos patirtų šoką, nes butaforinių kursų niekas nenorėtų rinktis“, – pridūrė ŪP pašnekovas.

Tokią pat nuomonę išsakė ir LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas. Jis teigė, kad Lietuva yra įstrigusi auditorinių mokymų eroje. „Apie tai kalbame ne vieną dešimtmetį, metai iš metų. Mes, Žemės ūkio ministerijos socialiniai partneriai, ne kartą esame pasisakę, kad būtina keisti sistemą, kad auditorinių mokymų nebereikia, kad reikia galvoti apie ūkininkų žinių perdavimą jų ūkiuose, konsultavimą laukuose. Tam yra įvairiausių būdų. Tam galėtų pasitarnauti „krepšelio“ principas, kai ūkininkas renkasi, ko jam labiausiai reikia“, – tvirtino G. Špakauskas. Pasak LŪS pirmininko, jei sistema būtų keičiama ir patys ūkininkai bent maža dalimi prisidėtų prie mokymų finansavimo, mokymai galėtų tapti aukščiausio lygio, o juos vestų ne eiliniai lektoriai, bet mokslininkai. „Didžiausia problema – pinigai mokymams organizatoriams lengvai prieinami. Iš tokių mokymų ūkininkai negauna tikrosios vertės. Tai – įsišaknijusi sistema, kurią reikia rauti su šaknimis. Tikiuosi, kad naujasis ministras šią problemą iškels į paviršių ir imsis pertvarkos. LŪS kreipsis į ministeriją. Tikimės konstruktyvių diskusijų“, – ŪP teigė G. Špakauskas.

Sugriežtinta kontrolė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis kalbėjo, kad šių metų viduryje buvo gerokai sugriežtinta pagal žemdirbių mokymo priemonę finansuojamų mokymų įgyvendinimo kontrolė, o nauji reikalavimai pradėti taikyti net ir projektams, kurie buvo parengti anksčiau, kai tokie reikalavimai dar negaliojo. Atsiradę papildomi kontrolės reikalavimai, tokie kaip mokymų dalyvių fotografavimas, renginio filmavimas, įrašų darymas, tiesioginis transliavimas ir pan., reikalauja papildomų techninių priemonių, investicijų į įrangą, todėl padidėjo organizavimo, administravimo darbų apimtys.

„Nesiimame spręsti, ar šios papildomos kontrolės priemonės padės pagerinti mokymų kokybę ir paskatins aktyvesnį dalyvių įsitraukimą. Praktika parodė, kad daliai mokymų dalyvių tokie pokyčiai nėra priimtini“, – ŪP atviravo R. Petraitis.

Pasak jo, LŽŪKT savo veiklą organizuoja atsižvelgdama į žemdirbių poreikius, todėl įprastai kelis kartus per metus rengia įvairias jų apklausas. „Ne išimtis ir šiomis dienomis paskelbta apklausa. Žemdirbių mokymų tema yra aktuali, dažnai apie tai diskutuojama įvairiose tarpinstitucinėse darbo grupėse, žemdirbių visuomenėje ir viešojoje erdvėje. Kadangi šiuo metu planuojame ateinančių metų veiklą, svarbu išgirsti pačių ūkininkaujančiųjų nuomonę, kokių žinių jiems reikia, kokios temos aktualios, ką reikėtų keisti, kad mokymai būtų jiems patrauklesni ir naudingesni. Turėdami šią informaciją, spręsime, kaip toliau organizuoti mokymų veiklą, ar yra poreikis rengti ir įgyvendinti ES lėšomis finansuojamus mokymus, o gal atvirkščiai, organizuoti tik tuos mokymus, kurių žemdirbiams labiausiai reikia ir už kuriuos jie pasiruošę susimokėti patys“, – ŪP dėstė LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas.

Svarbus elementas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.