Kodėl už apleistų pievų tvarkymą ūkininkams mokama iki 100 proc. išlaidų?

Tam skirta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“. Ji finansuoja darbus, kurie nedidina žemės ūkio produkcijos, tačiau padeda išsaugoti tai, ko neįmanoma atkurti per vieną sezoną – natūralias buveines ir jose gyvenančias saugomas rūšis.

Kai gamtai reikia žmogaus

Nors įprasta manyti, kad gamtai geriausia netrukdyti, kai kurioms ekosistemoms žmogaus veikla yra būtina. Natūralios ir pusiau natūralios pievos bei šlapynės šimtmečius formavosi dėl ekstensyvaus ūkininkavimo – šienavimo ir ganymo. Kai ši veikla nutrūksta, teritorijos greitai apauga krūmais ir medžiais, nyksta atviros erdvės, o kartu iš jų pasitraukia ir retos augalų bei gyvūnų rūšys.

Todėl ši priemonė skatina ūkininkus atgaivinti apleistas teritorijas – šalinti sumedėjusią augaliją, tvarkyti pievas, įrengti ganymui reikalingą infrastruktūrą ir atlikti kitus gamtotvarkos darbus. Tai investicija ne į didesnį derlių, o į ilgalaikę gamtos būklę.

Išsaugomos retos Lietuvos rūšys

Tvarkomos teritorijos tampa namais daugeliui saugomų rūšių. Tarp jų – meldinė nendrinukė, balinis vėžlys, kraujalakinis melsvys, niūriaspalvis auksavabalis, šiaurinis auksinukas, auksuotoji šaškytė, plikažiedis linlapis, stulgys, paprastasis griciukas, raudonkojis tulikas ir didžioji kuolinga.

Ne mažiau svarbios ir pačios buveinės – miškapievės, kadagynai, melvenynai, medžiais apaugusios ganyklos bei kitos retos pievos, kurios sudaro išskirtinį Lietuvos kraštovaizdį.

Parama tapo patrauklesnė

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausioji specialistė Rūta Smilgaitytė sako, kad naujajame kvietime ūkininkų laukia viena svarbiausių naujovių – padidinti fiksuotieji vieneto įkainiai.

„Tai gera proga ūkininkams įvertinti savo valdomus plotus ir apsvarstyti galimybę prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Padidėję įkainiai šią priemonę daro patrauklesnę, o tinkamos finansuoti išlaidos gali būti kompensuojamos iki 100 procentų“, – sako R. Smilgaitytė.

Pavyzdžiui:

1. už vieną hektarą pievų ar šlapynių atkūrimo skiriama 3 308,96 Eur;
2. naujos tvoros įrengimas ganyklose kompensuojamas po 63,58 Eur už metrą;
3. elektrinio piemens įrengimas – po 2,91 Eur už metrą.

Vienam projektui galima gauti iki 70 tūkst. Eur paramos.

Kas gali pretenduoti?

Paraiškas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys teritorijas, kurios patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytą Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių arba saugomų rūšių buveinių sluoksnį.

Tvarkomas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, kuris gali būti sudarytas iš atskirų laukų – ne mažesnių nei 0,1 ha.

Finansuojami įvairūs gamtotvarkos darbai – krūmų ir žolės šalinimas, kelmų frezavimas, ganymui reikalingos infrastruktūros įrengimas, seklių kūdrų baliniams vėžliams įrengimas ir kitos priemonės. Visi planuojami darbai turi būti pagrįsti gamtotvarkos poreikio aprašymu, suderintu su Saugomų teritorijų direkcija.

Įgyvendinus projektą, tvarkomus plotus būtina prižiūrėti dar dvejus metus, kad investicijos duotų ilgalaikį rezultatą.

Potencialas dar neišnaudotas

Nors priemonė suteikia galimybę beveik visas išlaidas padengti paramos lėšomis, ūkininkai ja kol kas naudojasi gana nedrąsiai. Šiemet vykusio kvietimo metu buvo pateiktos tik dvi paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekė kiek daugiau nei 139 tūkst. Eur.

Tai rodo, kad nemaža dalis vertingų buveinių vis dar laukia šeimininkų dėmesio.

Naujas kvietimas – jau rugpjūtį

Nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. vyks naujas paraiškų rinkimas. Jam skirta daugiau kaip 1,77 mln. Eur.

Ši priemonė primena, kad ūkininkavimas gali kurti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę vertę. Tvarkydami apleistas pievas, šlapynes ir ganyklas, ūkininkai padeda išsaugoti retas rūšis, puoselėja Lietuvos kraštovaizdį ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ateities kartoms.

Nr. 37/1