Kopūstų vartotojams pavasariop gali ir pritrūkti

Pastaruosius keletą metų Lietuvoje auginamų baltagūžių kopūstų plotai vis mažėjo, galiausiai rinkoje pradėjo trūkti šių daržovių. Tik šiais metais prekiniams ūkiams sureagavus į paklausą, padėtis stabilizavosi. Daržininkai jau baigia imti kopūstų derlių, tačiau džiaugsmo mažai – dėl sausrų dalis kopūstų pražuvo, ir derlius šiemet itin prastas.   

Pradėjo trūkti produkcijos   

 „Iš pradžių kopūstų plotai traukėsi dėl mažėjančio jų suvartojimo, bet plotai tiek buvo sumažėję, kad baigiantis pardavimo sezonui rinkoje kopūstų pradėdavo trūkti. Turint geras saugyklas, kopūstus galima išlaikyti iki naujo derliaus, bet jų pradėjo nebeužtekti nei rauginimui, nei šviežiam pardavimui“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė  Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.

Kopūstų auginimas – imlus rankų darbui, o darbo jėgos rajonuose trūksta. Be to, auginti šią drėgmę mėgstančią daržovę, jei neturi laistymo sistemos, pastaraisiais metais dėl sausrų darėsi vis sudėtingiau. Šios priežastys taip pat prisidėjo prie to, jog daržovių augintojai kopūstų plotus vis mažino.

Kadangi produkcijos pradėjo trūkti, šiemet augintojai šiek tiek padidino jų plotus. Padėtis lyg ir stabilizavosi, kopūstų plotų nebemažėja, jų yra 602,49 ha, o šiemet netgi padidėjo 15,69 ha. Iš jų asociacijos narių – 10 ha.

„Kai produkcijos trūksta, į rinką pirmieji reaguoja prekiniai ūkiai ir šiemet jie šiek tiek plotus padidino. Tačiau tai nėra reikšmingas padidėjimas, be to, iš dalies baltagūžių kopūstų plotai galėjo padidėti ir dėl sėjomainos. Nors plotai šiek tiek ir padidėjo, bet kopūstų pasiūla nebus didesnė nei praėjusiais metais“, – teigė LDAA direktorė.

Šiemet baltagūžių kopūstų nelabai sekėsi auginti – labai puolė ligos ir buvo sunku su jomis kovoti. Nuostolių ūkininkai patyrė ir dėl meteorologinių sąlygų – dėl sausros dalies ūkių, kurie neturi laistymo sistemų, derlius buvo mažesnis.

„Kopūstai – drėgmę mėgstanti daržovė, bet ne visi augintojai turi laistymo sistemas, ne visi smulkieji ūkiai jas gali įsirengti. Be to, nėra aiškios tvarkos dėl laistymo leidimų gavimo, o dėl vis dažnėjančių ir ilgėjančių sausringų periodų laistyti darosi būtina“, – tvirtino Z. Cironkienė.

Mažėja šviežių kopūstų suvartojimas  

Dauguma šalies vartotojų linkę pirkti vietinę produkciją, bet nežinia, ar lietuviškų kopūstų pakaks iki kito sezono.

„Baltagūžių kopūstų augintojai sako, jog šiemet derlius – itin prastas, – tvirtino LDAA direktorė Z. Cironkienė. – Iki ankstyvo derliaus paprastai kopūstų užtekdavo, tik pavasarį suprastėdavo jų kokybė, nes mūsų augintojai neturi pakankamai gerų saugyklų.“

Kopūstus raugiantys prekiniai ūkiai parduoda daugiau raugintų kopūstų nei šviežių. Pastarųjų vartojimas yra labai sumažėjęs, o rauginti kopūstai, kaip ir kitos raugintos daržovės, dabar populiarėja, jų suvalgoma daugiau ir jų paklausa didesnė.

„Šviežius kopūstus daugiausiai naudodavo sriuboms, balandėliams, salotoms gaminti, tačiau didėjant užimtumui, gyvenimo tempui, mažiau žmonių, ypač jaunoji karta, gamina valgį namuose. Mažiau verda ir tradicinių sriubų – kopūstienių, daržovienių, o šviežioms salotoms yra ir kitų patrauklesnių daržovių – ištisus metus turime pomidorų, agurkų, salotų ir kt. Jos po truputį iš rinkos išstumia kopūstus, nors tai labai naudinga daržovė“, – sakė Z. Cironkienė.

Jei seniau žiemą norėdavai šviežių salotų, pasirinkimas būdavo tarkuoti kopūstai arba morkos, o dabar vyrauja didesnis ir įvairesnis daržovių pasirinkimas.

„Ar ateinantį pavasarį prekybos tinkluose bus lietuviškų baltagūžių kopūstų, priklausys nuo prekybininkų politikos – ar jie norės balandžio mėnesį pardavinėti jau šiek tiek pabalusias kopūstų galvas, ar jie bus paklausūs; ar vartotojas norės pernykščių lietuviškų kopūstų, ar šviežesnių, žalesnių ar spalvingesnių daržovių, atvežtų iš pietinių šalių – salotų, ridikėlių, kitų daržovių – tarp jų – ir šviežių kopūstų“,  – svarstė LDAA vadovė Z. Cironkienė.

Trūksta darbo jėgos  

Vienas moderniausių šalyje Vidmanto Kvedaro daržininkystės ūkis Kėdainių rajone, Lančiūnavoje, kopūstus ne tik augina, bet ir juos perdirba. Baltagūžiai kopūstai auginami apie 100 ha. Didžioji dalis šių daržovių skiriama perdirbti. Kvedarų ūkio cechuose kopūstai raugiami ir tiekiami prekybos tinklams.

Nedidelius kiekius raugintų kopūstų V. Kvedaras eksportuoja į Didžiąją Britaniją – lietuviškų daržovių išsiilgę emigrantai jų gali rasti ne vienoje lietuviško maisto parduotuvėje. Taip pat šiek tiek kopūstų išvežama ir į Latviją.

„Eksportuojame nedaug, nes klientūros pakanka ir vietinėje rinkoje, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Vidmantas Kvedaras. – Sausringa vasara turėjo įtakos derliui. Jį šiemet galima vadinti vidutiniu. Dabar kopūstams palankūs orai ir dar keliolika hektarų kopūstų nenuimti laukuose.“

Kopūstai nukentėjo ne tik nuo sausros, bet ir nuo stumbrų, nors laukai buvo aptverti elektriniais piemenimis. Pasak V. Kvedaro, stumbrai padarė daug žalos, kurią konstatavo ir iškviesta komisija. Ūkininkas tikisi, jog padaryta žala bus kompensuota.

Auginant kopūstus sudėtingiausias darbas – jų nuėmimas.  Pasak V. Kvedaro, jei morkoms, bulvėms, svogūnams, burokėliams nuimti yra sukurti gana geri kombainai, kurie šių daržovių derlių nuima kokybiškai, tai kopūstų su kombainu nuimti nepatiriant nuostolių neįmanoma.

„Ūkyje turime kopūstams skirtą danišką kombainą, bet jis žaloja kopūstus. Per kombainą perėjusios kopūstų galvos apsidaužo ir dėl to greitai genda. Kadangi mechanizuotas derliaus ėmimo būdas šiai daržovei nėra tinkamas, reikia įdėti daug rankų darbo. Gal dėl to nemažai ūkininkų nebenori auginti kopūstų, – teigė V. Kvedaras. – Šiuo metu nuimant kopūstų derlių ūkyje kasdien dirba 30–50 žmonių ir nuima nuo 1 iki 1,5 ha per dieną.“

Darbo daug – darbininkas turi pasilenkti, nukirsti, nupjauti išorinius lapus, kotą, gūžę švelniai padėti į dėžę. Rajone darbo jėgos trūksta, todėl į darbą V. Kvedaro ūkis vežasi darbininkus net iš trijų rajonų – Kėdainių, Jonavos, Panevėžio.

Derlius mažesnis nei įprastai

Radviliškio rajone ūkininkaujantis Linas Savickas – grūdininkas, bet augina ir daržovių – morkų, baltagūžių kopūstų. Pastarieji užima 4 ha plotą. Ūkininkas kopūstų derlių nuėmė spalio mėnesį, o lapkritį jau pradeda jų realizaciją – parduoda prekybos tinklams.

„Orai lapkričio pradžioje buvo geri, ir kopūstų derlių galbūt buvo galima nuimti ir vėliau, ne spalį, bet tai rizika – koks bus oras, nuspėti negali. Prieš keletą metų netoliese esančiame ūkyje lapkričio mėnesį 7 ha kopūstų sušalo“, – pasakojo L. Savickas.

Klimato kaita žemdirbiams tampa aštria problema. Šiemet dėl žemės ūkį alinusios sausros ūkininkai patyrė nemažai nuostolių.

„Dėl buvusios didelės sausros kopūstų derlius nėra geras – per 200 tonų. Jei būtų anksčiau paliję, iš hektaro buvo galima gauti ir daugiau – po maždaug 80 tonų kopūstų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė L. Savickas.

Lietuviai yra linkę pirmiausia pirkti vietinę produkciją. Apie 80 proc. Lietuvoje užaugintų daržovių suvartoja šalies vartotojai. Ūkininkas mano, kad Lietuvoje užaugintų kopūstų pradės trūkti pavasariop.

„Šiemet ir kopūstų derlius nėra gausus, ir supirkimo kainos apie 30 proc. mažesnės nei pernai, – sakė L. Savickas. – Prekybininkai dar prašo akcijas daryti, pigiau pardavinėti kopūstus. Gal iš šalies atrodo, kad keletas centų nėra daug, bet kai tuos kelis centus padaugini iš tonų, tai ūkininkui – nemaži praradimai. O juk reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, kurie nori gauti didesnę algą.“

Baltagūžius kopūstus augina ir Pasvalio rajone ūkininkaujantis Vaidutis Gegieckas.  Nuo 2 ha lauko jau visi kopūstai nuimti.

„Kiekvieną daržovę reikia mokėti auginti. Derlių lemia priežiūra ir kruopštus darbas. Jei pasodinai ir užmiršai, tai nieko nebus, bet gamtinės sąlygos šiemet buvo nepalankios daržovėms auginti. Kopūstai nuo sausros nukentėjo, todėl derlius mažesnis nei įprastai“, – sakė V. Gegieckas.