Korupcijos suvokimo indekso skalėje Lietuva smuktelėjo viena vieta

Pirmoje vietoje pasaulyje išlieka – Danija (90 balų). Tarp geriausiai įvertintų šalių taip pat yra Suomija (87 balai), Naujoji Zelandija (85 balai), Norvegija (84 balai), Singapūras (83 balai).

Estija gavo 76 balus ir užėmė 12 vietą (pernai – 74 balai ir 14 vieta), Latvija gavo 60 balų ir užėmė 36 vietą (pernai – 59 balai ir 39 vieta), Lenkija – 54 balus ir užėmė 47 vietą (pernai – 55 balai ir 45 vieta), Baltarusija – 37 balus ir 98 vietą (pernai – 39 balai ir 91 vieta), Rusija – 26 balus ir 141 vietą (pernai – 28 balai ir 137 vieta).

Europos Sąjungos šalių vidurkis – 64 balai iš 100.

TI: paskatins imtis aktyvesnių veiksmų

„Manau, kad šių metų rezultatas siunčia aiškią žinią – įstatymai patys neveikia. Tad jei nesiimsime konkretesnių ir aktyvesnių veiksmų praktikoje, Lietuvos rezultatas nesikeis. Visų pirma, ypač svarbu, kad verslo ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovai užimtų aiškią poziciją, kad kyšininkavimas jų veikloje nėra toleruojamas. Manau, kad jau pats laikas sutarti, jog tai neatsiejama pokalbio apie paslaugų kokybę bei pasitikėjimą valstybe dalis“, – sakė „Transparency International“ (TI) Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

TILS atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė yra nusprendusi sėkmę mažinant korupciją matuoti ir pagal pokyčius KSI. Vyriausybės programoje nurodytas tikslas 2024 m. Lietuvos KSI vertinime turėti 70 balų. Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais 2022-2033 metais yra nurodomas siekis 2033 m. Lietuvai KSI vertinime turėti 74 balus.

STT: tai signalas valstybės institucijoms

„Dvejus metus iš eilės augęs Lietuvos „Korupcijos suvokimo indeksas“ nukrito. Sumažėjęs rezultatas rodo, kad praėjusiais metais valstybės institucijoms trūko aktyvumo įgyvendinant antikorupcinę politiką Lietuvoje, todėl būtina peržiūrėti valstybėje įgyvendintų pokyčių vertę. Atlikus analizę turime nacionaliniu lygmeniu nuspręsti, kokiems inovatyviems veiksmams teiksime prioritetą, spręsdami problemas korupcijai rizikingiausiose srityse – viešuosiuose pirkimuose, sveikatos apsaugoje, savivaldoje, aplinkosaugoje ir energetikoje“, – sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas.

Kasmet Europos Komisijos rengiamoje Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri negavo nė vienos rekomendacijos stiprinti kovos su korupcija sistemą. Europos Komisijos ekspertai teigiamai įvertino teisinius korupcijos prevencijos mechanizmus, tačiau „Korupcijos suvokimo indeksas“ signalizuoja, kad Lietuvai būtina tobulinti šių mechanizmų įgyvendinimą praktikoje.

STT direktoriaus teigimu, „Svarbu tęsti dialogą su pilietine visuomene ir verslo atstovais, kurie tiesiogiai susiduria su korupcijos rizika kasdienėje veikloje. Suteikdami platesnę prieigą prie atvirųjų duomenų galime užtikrinti veiksmingą visuomenės indėlį užkardant korupcijos rizikas, o sukurdami produktyvų bendradarbiavimo tinklą su verslo atstovais – tikslingai nustatyti korupcijos apraiškas. Šių metų birželį Vilniuje vyks didžiausias skaidrumo forumas pasaulyje – Tarptautinė antikorupcijos konferencija. Šis renginys yra puiki platforma valstybėms ne tik aptarti globalius korupcijos iššūkius, užmegzti partnerystes, bet ir pasidalinti gerąja praktika, kuriant skaidresnę aplinką savo valstybėje“.

KSI yra pagrindinis korupcijos viešajame sektoriuje rodiklis, pagal kurį kasmet yra lyginama 180 šalių ir teritorijų. Naujausias 2023 m. Lietuvos vertinimas yra sudarytas pagal 10 ekspertų vertinimus ir verslininkų, gyventojų, ekspertų apklausas. KSI vertinamas 100 balų skalėje, kur 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą.

Pagal STT, TI informaciją

Asociatyvi 123rf nuotr.