Krankliai žudo kaip vilkai

Medžioklės žinovas Vytautas Ribikauskas sako, kad kranklių, kaip ir daugelio kitų varninių šeimos paukščių, Europoje medžioti ar kitaip bauginti nevalia. „Teko matyti, kaip krankliai užkapoja kiškių jauniklius, girdėjau, kad ir stirniuko jie nepagaili“, – redakcijai pasakojo V. Ribikauskas, tikindamas, kad tokiems vaizdams medžiotojai neabejingi, tačiau viską riboja nustatytos normos.

Brazavo kaimo ūkininkas Tomas Valenta ŪP papasakojo, kad kai pirmą kartą jo ėriuką užkapojo krankliai, niekas tuo nepatikėjo. „Sakė, negali būti, juk varnai gyvų gyvūnų nepuola“, – dėstė Tomas, rodydamas šiurpias kraujuojančių gyvūnų nuotraukas. Pasak jo, negyvos avys nekraujuoja, bet vaizdai byloja kitką. „Iš pradžių veterinaras net nesutiko rašyti akto, kad gyvulį nužudė krankliai, bet kai vėliau jis pamatė paukščio sužalotą gyvulį, jam protas prašviesėjo“, – pasakojo avių augintojas.

50 ha dirbantis ir apie 200 avių laikantis ūkininkas teigė, kad aplink ūkį didelių kranklių kolonijų nesimato, gal paukščiai atskrenda iš netoliese esančio Aguonio geomorfologinio draustinio. „Anksčiau krankliai tik gadindavo gyvulių pašarus – prakapodavo šienainio rulonų plėvelę, o dabar ėmėsi mano avių. Kas bus toliau, net nežinau“, – kalbėjo T. Valenta teigdamas, kad krankliai šiemet nužudė du ėriukus ir vieną suaugusią avį.

Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, komentuodama esamą situaciją, sakė, kad krankliai, kaip ir visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios ES valstybių narių teritorijoje, yra saugoma rūšis. „Laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, kad atlyginama tik griežtai saugomų gyvūnų padaryta žala, tačiau kranklys nepriskiriamas griežtai saugomoms rūšims, todėl jų padaryta žala domestikuotiems gyvūnams neatlyginama“, – ŪP teigė L. Čaplikaitė-Denisovienė. Pasak AM specialistės, Medžioklės įstatymu numatyta valstybės prievolė atlyginti tik vilkų, stumbrų ar griežtai saugomų rūšių gyvūnų padarytą žalą. L. Čaplikaitės-Denisovienės teigimu, pats ūkininkas turėtų skirti daugiau dėmesio savo turto (avių) apsaugai, galimos žalos prevencijos priemonėms. Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė, siekdama, kad už varninių paukščių (kranklių, kovų ar kt.) padarytą žalą valstybė kompensuotų gyvulių augintojams patirtus nuostolius, nusprendė pagal galimybes registruoti ir surinkti duomenis iš laikytojų, kurių bandose šie paukščiai padarė žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams. „Prašau, patyrus žalą dėl varninių paukščių išpuolių, pagal galimybes nufotografuoti įrodymus ir pateikti asociacijai“, – viešojoje erdvėje skelbė G. Kisielienė.

Tomo VALENTOS nuotraukos