Kražiai: skerdynės saugiausioje bendruomenėje

Istorine praeitimi garsėjantį Kražių miestelį (Kelmės r.) sukrėtė šiurpi tragedija – žvėriškai nužudytos keturios moterys. Šiemet saugiausia rajono bendruomene pripažinti kražiškiai pasijuto visiškai nesaugūs. Juos peiliu pjovė ir kirviu kapojo tos pačios bendruomenės narys. Trečiadienį sulaikytas įtariamasis kitą dieną, kai galų gale išsiblaivė, prisipažino įvykdęs sunkų ir protu nepaaiškinamą nusikaltimą. 57-erių metų Rimantas Bekintis savo aukas žudė kasdien nuo pirmadienio. Teismas leido įtariamąjį suimti trims mėnesiams.

Gėrė ir žudė kasdien Kražiuose R. Bekintis moteris žudė kasdien. Pirmoji auka – 55 m. Eugenija Birgiolaitė nuo žudiko peilio krito pirmadienį, antrajai, 74 m. Kazimierai Labanauskienei – peiliu kaklas perrėžtas antradienį, trečioji auka 81 metų neįgali Jadvyga Grigulaitė ir pas ją užėjusi 52 m. socialinė darbuotoja Lilija Galkauskienė kirviu užkapotos trečiadienį. 1958 metais gimęs, kaime netoli Kražių su sugyventine gyvenęs vyriškis prisipažino nužudęs visas keturias moteris. Įtariama, kad jis grobė ir pardavinėjo aukų daiktus. Pavogtus pinigus išleisdavo alkoholiui. Pagrobtų pinigų suma neįvardyta, nes tyrimas dar vyksta. Vyras beveik kasdien girtuokliaudavo, moteris nužudė irgi būdamas visiškai girtas – net ir sulaikymo metu jam nustatytas daugiau kaip 3 promilių girtumas. Sunkus, protu nesuvokiamas nusikaltimas išaiškintas per pusantros valandos, kai tik buvo aptikta pirmoji nužudyta auka – 74 metų moteris su durtinėmis žaizdomis kaklo srityje. Prokurorai prašo atsiliepti dvi kelmiškes, kurios šią savaitę iš įtariamojo pirko ir ketino pirkti įvairius daiktus, nes moterų turima informacija labai svarbi tyrimui. Įtariamasis žudikas anksčiau, prieš trisdešimt metų, buvo teistas už Anykščiuose įvykdytą taip pat senutės nužudymą (daužė kastuvu galvą, vėliau užkasė į duobę gyvą). Už vagystes, smurtą artimoje aplinkoje dar ne vienus metus kalėjo. Ketvirtadienį įtariamajam žudikui teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Abejingų nebuvo Pasak Kražių seniūno Rolando Karčiausko, kraupios nelaimės žinia apie rastą savo namuose nužudytą K. Labanauskienę netruko apskrieti miestelį ir nepaliko abejingų – žmonės patys siūlėsi važiuoti, ieškoti galimo žudiko. Socialinės darbuotojos, grįžtančios iš darbo, nesulaukė artimieji. Seniūniją pasiekė kitos vienišos moters skambutis, ji klausė, kodėl sutartu laiku pas ją neatvažiavusi socialinė darbuotoja. Seniūnijos darbuotojos, lankiusios vienišus žmones, Sarbievijaus gatvėje pastebėjo prie namo stovintį socialinės darbuotojos dviratį. Paskambinusios mobiliuoju telefonu, jo garsą išgirdo namo viduje. Bet durų niekas neatidarė. Tuomet seniūnijos darbuotojos pasikvietė namo šeimininkės brolį, išlaužė namų duris ir rado 81 metų moterį ir 52 metų socialinę darbuotoją negyvas, su kirstinėmis žaizdomis galvose. Kraujo dėmės dar buvo matyti šeimininkės namo kieme ir ketvirtadienio priešpietę. Nužudytajai priklausė tik pusė medinio namo, kitos pusės šeimininkas nelaimės dieną, galbūt savo laimei, buvo išvykęs į Kelmę. Vėlų trečiadienio vakarą aptikta ir ketvirtoji auka, gyvenusi viena taip pat Sarbievijaus gat­vėje. Beje, kaip vėliau paaiškėjo, nužudyta ji buvo pati pirmoji. Kražiai budėjo visą naktį, nors į miestelį atvyko policijos pareigūnai, kinologai su šunimis.

Giminaitė – kraujo klane Kražių miestelyje ketvirtadienio rytą, kai dar nebuvo aišku, ar sulaikytasis gretimo kaimo gyventojas prisipažino nužudęs keturias moteris, tvyrojo nerimas. Prie vienos iš nužudųjų namų amsėjo tik pririštas šunelis, jau niekuomet nebesulauksiantis savo šeimininkės. Šalia gyvenanti nužudytosios giminaitė Zofija Labanauskienė sakė iki šiol negalinti atsigauti. „Mes abi su Kazyte ištekėjome už pusbrolių. Kražiuose gyvenu devyneri metai. Viskas lyg ir ramu buvo iki šiol“, – sunkiai žodžius rinko moteris. Kražiškė pasakojo mačiusi, kaip antradienį apie vidudienį jos giminaitė grįžo iš Kelmės, mat buvo išvykusi tvarkytis dantų. „Neilgai trukus žiūriu – pas Kazę kažkoks vyriškis, kalbėdamas telefonu, užsuka. Giminaitė ketino namą parduoti, todėl pamaniau: gal koks „kupčius“? To vyriškio nepažinau, buvo kapišoną užsileidęs ant kaktos. Išėjo nepažįstamasis maždaug po valandos, patraukė į miestelio centrą“, – prisiminė Z. Labanauskienė. Ji nieko blogo nepagalvojo. Susirūpino tuomet, kai giminaitės namų lango užuolaida vis buvo užtraukta, ir pačios nebuvo matyti. Be to, kaip paaiškėjo vėliau, mamai negalėjo prisiskambinti jos duktė. Kita giminaitė Zofijos Labanauskienės paprašė nueiti ir pasižiūrėti, ar viskas kaimynei Kazimierai gerai. „Nuėjau. Duodu į langą, duodu, šaukiu: „Kazyte, Kazyte“ – jokio garso iš vidaus. Prieinu prie durų – duryse raktas. Pamaniau: gal į lauko tualetą ar į daržinikę malkų nuėjusi? Nusprendžiau duris atrakinti. Įžengiau į prieangį, žiūriu, kaliošiukai padėti. Toliau – tamsu. Tik staiga kūnu šiurpas perėjo. Virtuvėje prie krosnies Kazytė susirietusi negyva gulėjo kraujo klane, kruvinas peilis padėtas prie „skadų“, – siaubingą vaizdą išvydo moteris. Z. Labanauskienė nebeatsiminė, kaip į savo namus parbėgo. Puolė skambinti, kam tik išmanė. Ir šaukė, kad Kazytės jau nebėra.

„Padėjau“ du velnius, „padėsiu“ ir tave“ Įtariamasis keturiais nužudymais su sugyventine Petre Kazlauskiene du mėnesius gyveno netoli Kražių esančiame kaime, prižiūrėjo tos sodybos šeimininko gyvulius ir namus. Ketvirtadienio popietę aplankyta įtariamojo sugyventinė nepaliovė kartoti: „Kad tik jo nepaleistų, kad tik nepaleistų. Vakar grįžęs jis man grasino, sakė: „Padėjau“ du velnius, „padėsiu“ ir tave“.“ Bijau. Jei ne pas mus užsukęs kaimynas, gal ir manęs jau nebūtų.“ Moteris šešerius metus našlė, todėl maždaug prieš trejetą metų su dabartiniu gyvenimo draugu nusprendė susidėti. Negalėjo patikėti, kad jis toks bus, kad nuolat girtaus, iš namų neš maistą, parduos televizorių, skalbimo mašiną, jai grasins, su peiliu vedžios aplinkui kaklą, kad teks policiją į pagalbą šauktis. Trečiadienį moters gyvenimo draugas grįžo girtas ir dar butelį „Starkos“ parsinešė, alaus. Elgėsi kaip visada – triukšmingai. Moteris nieko neįprasta nepastebėjo – tik sukruvintas kelnes. Įtariamąjį žudiką išsivežė jau sutemus. Vyriškis dar bandė slėptis lauko virtuvėje, kamarėlėje tarp bulvių ir kitų daržovių. „Šiąnakt mažai temiegojau iš baimės. Bet būtų dar baisiau, jei jis grįžtų“, – pripažino P. Kazlauskienė.

Ramios, tvarkingos moterys Kražių seniūnas R. Karčiauskas apie įtariamąjį žmogžudyste negalėjo pasakyti gerų žodžių. Buvo pašalpininkas, bet labai tingėjo už pašalpas seniūnijos naudai atidirbti. Buvo pašalpos netekęs dėl to, kad viešoje vietoje, pagal galiojusį tarybos sprendimą, girtas rodėsi. „Grasino man ir televiziją iškviesti. Negerbė savo gyvenimo draugės ir jai grasino“, – tvirtino seniūnas. Nužudytąsias seniūnas įvardijo kaip tvarkingas, ramias moteris. Trys aukos, pasak seniūno, savo žudiką tikrai pažinojo. Nužudytosios kražiškės bus laidojamos sekmadienį ir pirmadienį.

Bernarda KAČINSKAITĖ

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.