Kredito unijos ūkininkus laiko pagrindiniu savo ramsčiu

Buvo laikas, kai rajonuose žemdirbiai  įsteigė kredito unijas. Iš to jos turėjo akivaizdžios naudos – galėjo ir pinigus saugiai laikyti, ir pasiskolinti. Ir nors per beveik tris dešimtmečius unijos pakeitė savo veidą, jos vis tiek išliko patrauklesnės nei komerciniai bankai. Apie ūkininkų kreditavimo aktualijas užvakar kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdyje. Į daugelį susirinkusiųjų klausimų atsakė posėdyje dalyvavę asociacijos Lietuvos kredito unija valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Daiva Kuršelytė bei Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Unijų partneriai - ūkininkai

Šiandien LKU kredito unijų grupei priklauso 49 kredito unijos, veikiančios visoje Lietuvoje, didesniuose miestuose ir miesteliuose.

D. Kuršelytė LŪS posėdyje pristatė kredito unijų grupės teikiamas paslaugas, akcentavo, kad kredito unijų nariai yra ir kredito unijų savininkai. Iš tikrųjų, unija – demokratiška, visi jos nariai dalyvauja kredito unijos valdyme turi lygią balso teisę. Unijos geriausiai pažįsta savo bendruomenę, jų pelnas lieka bendruomenėse. Unija – visavertė finansinė įstaiga, jos paslaugos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos įstatymais, bei vadovaujasi Lietuvos banko nutarimais.

Be to, kredito unijos teikia kasdienes finansines paslaugas – atlieka vietinius ir tarptautinius mokėjimus, priima komunalinius mokesčius, veikia internetinė  bankininkystė, turi bekontaktes mokėjimo korteles MasterCard Standart ir Maestro, bei turi platų jų aptarnavimo tinklą, nes vienodai palankiomis sąlygomis- dažnai iki tam tikros sumos ir nemokamai, gali išsigryninti lėšas bet kuriame bankomate Lietuvoje ar Europos ekonominėje erdvėje- visai nesvarbu kokiam bankui bankomatas priklauso, kai kuriose kredito unijose atliekamas ir valiutos keitimas.

Kredito unijos kviečia taupyti su rinkoje konkurencingomis palūkanų normomis, t.y. aukštesnėmis nei komerciniuose bankuose - priima terminuotus indėlius, taupomuosius bei vaiko taupomuosius indėlius.

Kredito unijos finansuoja ir verslo paskolas. Kreditai verslo pradžiai suteikiami pagal Verslumo skatinimo programą su INVEGA garantija.

Įgyvendinti savo svajones, t. y. išvykti atostogauti, įsigyti automobilį ar atnaujinti būstą galite su vartojimo paskolomis.

Svarbiausi, aišku, išlieka kreditai žemės ūkiui. Kredito unijos sėkmingai finansuoja pradedantiems ūkininkauti ir jau turintiems ūkius. Kreditai suteikiami pačiais įvairiausiais atvejais – technikai įsigyti, žemei pirkti, investicijoms įgyvendinti, apyvartinėms lėšoms, kredito linijai,  kreditai suteikiami įkeičiant NMA įmokas, vykdantiems Europos Sąjungos ar Žemės ūkio paskolų garantijų  fondo projektus ir pan.

Vienam asmeniui - 1,6 mln. eurų

Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas M. Vijūnas sakė atvažiavęs išsklaidyti ir paneigti mitą, kad kredito unijos pradėjo neskolinti pinigų ūkininkams. Skaičiai kaip tik rodo augimą, jis teigė, kad unijos sėkmingai finansuoja ūkininkus. „Paskolų portfelis per 2018 metus išaugo net 30 proc. O visas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis yra daugiau nei 300 mln. eurų. Žemės ūkio paskolų suma sudaro daugiau nei 30 proc. visų paskolų portfelio. Kredito unijos nuolat lyderiauja pagal paskolas ūkininkams suteikiamas su Garantijų fondo garantija.“

LKU grupės kredito unijų turtas - 413 mln. eurų, per praėjusius metus jis išaugo beveik 50 mln. eurų. Per 2018 m. kredito unijos suteikė daugiau nei 100 mln. eurų naujų paskolų. Metinis LKU Grupės pelnas 1.2 mln. Eur.

Jis paaiškino skirtumus tarp centrinės kredito unijos ir kitų kredito unijų - centrinė kredito unija yra struktūra, kuri vykdo įstatyme numatytas funkcijas, prižiūri kredito unijas, nustato bendrus rizikos valdymo principus, užtikrina kredito unijų mokumą ir likvidumą, taip pat centralizuoja tam tikrų paslaugų teikimą, produktų kūrimą, priima indėlius iš kredito unijų ir esant poreikiui teikia joms paskolas. Centrinė unija, kartu su kredito unijomis, teikia ir dideles, sindikuotas paskolas.

„Didžiausias šių metų kreditas vienam ūkininkui – 1,6 mln. eurų, – sakė M. Vijūnas. – Mes skoliname iki trijų milijonų. O dažniausi mūsų klientai būna prašantys paskolų iki 100 tūkst. eurų.“

Ūkininkas, apie 10 metų buvęs vienos unijos paskolų komiteto nariu, piktinosi, kad nemažai problemų vis dar sudaro papildomi, tvarūs ir kitokie pajai. Mat kai skolinamasi, reikia įsigyti papildomą pajų. „Jeigu skolinamės, tai savaime aišku, kad neturime pinigų. Bet reikia paimti tiems pajams juos iš paskolos, prašyti ne 300 tūkst., o 330 tūkst. eurų. Įnešame pajų ir už jį negauname nieko – tik mokame papildomai. Tai yra tikra bėda“, – visų vardu kalbėjo ūkininkas. M. Vijūnas sutiko su šia problematika ir akcentavo, kad pamažu kredito unijos pagrindinį savo kapitalo elementą pajų keičia sukauptu pelnu. Dėl to yra svarbu jog unijos dirbtų pelningai.

M. Vijūnas taip pat teigė, kad unijos jau kuris laikas taiko skirtingo dydžio pajus – tai priklauso, nuo įvairių aspektų – kredito unijos pajėgumo ir galimybių, kliento mokumo, paskolos termino, kitų paskolos sąlygų. „Ateitis yra tokia, kad kitose pasaulio šalyse, turinčiose ilgametę kooperatinių finansų istoriją, pajus yra pakeistas sukauptu pelnu ir yra taikomas minimaliai”. LKU kredito unijos juda tuo pačiu keliu, vis dėlto, reikia suprasti, kad kaip ir bet kokio kooperatyvo atveju, reikės laiko ir kol kas norint gauti paslaugą ar kreditą, unija turi būti adekvačiai finansuojama, tam pajus kol kas yra neišvengiamas.“

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas