Kreiptasi į teismą dėl Marijampolės, Druskininkų, Alytaus miestų ir Lazdijų rajono savivaldybių tarybų narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš buvusios Marijampolės savivaldybės tarybos narės Valentinos Gataveckienės priteisti daugiau nei 9 tūkst. 700 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją V. Gataveckienei iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 16 tūkst. 400 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos narės veikla. Per kadenciją politikė teikė įvairius čekius, susijusius su transporto, telefono, ryšio paslaugomis, automobilio priežiūra, remontu, kanceliarinėmis prekėmis, informacijos viešinimu bei gėlėmis. V. Gataveckienė kompensavimui teikė čekius, patvirtinančius 3 tūkst. 900 litrų dyzelino įsigijimą už 6 tūkst. 408 eurus, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad pagrįstomis išlaidomis už degalus laikytini tik 29 eurai. Audito metu politikė į savivaldybės biudžetą grąžino 127 eurus už ne Marijampolės savivaldybėje įsigytą kurą. Kadangi didžioji dalis šiai politikei iš Marijampolės savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, daugiau nei 9 tūkst. 700 eurų yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Druskininkų savivaldybės tarybos nario Algio Bolio priteisti daugiau nei 10 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad iš viso per praėjusią kadenciją A. Boliui iš Druskininkų savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 10 tūkst. 166 eurai išlaidų degalų įsigijimui. Nustatyta, kad už šią piniginę kompensaciją politikas galėjo įsigyti 6 tūkst. 777 litrus degalų, o su tokiu kuro kiekiu būtų galima įveikti 73 tūkst. 673 kilometrus per kadenciją, arba po 50 kilometrų per dieną. Tyrimo duomenimis, politikas už degalus atsiskaitė 7-iomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis ir pasinaudojo ne mažiau kaip 106 nuolaidų kortelėmis. Fiksuoti atvejai, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais. Kadangi didžioji dalis A. Boliui iš Druskininkų savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 10 tūkst. 111 eurų yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš buvusio Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Romo Leščinsko priteisti daugiau nei 5 tūkst. 600 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją R. Leščinskui iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 11 tūkst. 700 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos nario veikla. Per kadenciją politikas teikė įvairius čekius, susijusius su išlaidomis transportui (automobilio remontui, draudimui, degalams), telefono ir interneto paslaugomis, kanceliarija. Atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją R. Leščinskas pateikė 232 mokėjimo kvitus, pagal kuriuos iš savivaldybės biudžeto jam buvo kompensuotas daugiau nei 5 tūkst. 600 litrų degalų įsigijimas. Nustatyta, kad politikas už degalus 97 kartus atsiskaitė 10 skirtingų mokėjimo kortelių, 135 kartus – grynaisiais pinigais. Fiksuoti atvejai, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais, kuras įsigytas už Lazdijų rajono savivaldybės ribų. Audito metu politikas į savivaldybės biudžetą savanoriškai grąžino 1 tūkst. 569 eurus. Kadangi didžioji dalis R. Leščinskui iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 5 tūkst. 637 eurai yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš dabartinės Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės Odetos Lenkauskienės priteisti daugiau nei 12 tūkst. 300 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją O. Lenkauskienei iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 12 tūkst. 355 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos narės veikla. Per kadenciją politikė teikė įvairius čekius, susijusius su išlaidomis degalams. Per praėjusią kadenciją O. Lenkauskienė pateikė 288 mokėjimo kvitus, pagal kuriuos iš savivaldybės biudžeto jai buvo kompensuotas daugiau nei 9 tūkst. 800 litrų degalų įsigijimas. Nustatyta, kad politikė už degalus 133 kartus atsiskaitė 9 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, 155 kartus – grynaisiais pinigais. Fiksuoti atvejai, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais, taip pat 151 atveju kuras buvo įsigytas už Lazdijų rajono savivaldybės ribų. Kadangi didžioji dalis O. Lenkauskienei iš Lazdijų rajono savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos narės funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 12 tūkst. 338 eurai yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės Danutės Remeikienės išieškoti 6 tūkst. 450 eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad per praėjusią kadenciją D. Remeikienė iš minėtos savivaldybės gavo 15 tūkst. 750 eurų kompensaciją už biuro patalpų nuomos išlaidas. Šias patalpas ji nuomojosi su dar keliais tos pačios frakcijos „Už Alytų“ tarybos nariais iš vieno jų sutuoktinės. Savivaldybei pateiktose ataskaitose D. Remeikienė nurodė, kad išlaidos už biuro patalpų nuomą sudarė po 450 eurų per mėnesį.

Atlikęs viešojo intereso gynimo tyrimą prokuroras nustatė, kad dalis nuomos paslaugų dokumentų buvo išrašyti ne šios tarybos narės vardu, kaip numatė savivaldybės reglamentas, o kitai tarybos narei, atstovaujančiai tą pačią tarybos frakciją. Likusią kadencijos dalį nuomos sutartis sudaryta D. Remeikienės vardu, kaip frakcijos įgalioto atstovo, nors frakcija nėra juridinis ar fizinis asmuo, galintis sudaryti sutartis ir veikti kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Negana to, tyrimo metu nustatyta, kad tomis pačiomis biuro patalpomis nurodė naudojęsi ne tik keli tos pačios frakcijos tarybos nariai, bet  veikė ir buvo ten registruotas politinis komitetas „Už Alytų“.

„Nėra jokių duomenų, kad patalpos realiai buvo naudojamos tarybos nario veiklai, todėl galima konstatuoti, kad nuomos sutartis buvo sudaryta fiktyviai, siekiant pasisavinti savivaldybės lėšas, kurios buvo pervedamos kito tarybos nario ir frakcijos nario Tomo Pačėso sutuoktinei, kuri, vrk.lt duomenimis, finansiškai rėmė politinį komitetą „Už Alytų“, – rašoma prokuratūros ieškinyje, pateiktame teismui.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams š. m. rugpjūčio 27 d. duomenimis yra pateikę 230 civilinių ieškinių bendrai daugiau nei 2 mln. 387 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, rugpjūčio 27 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 2 mln. 243 tūkst. eurų.

Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.

Generalinės prokuratūros informacija