Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Mokslininkų analizė: parengti reikalavimai slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės saugos statiniams

2024/03/17


Siekiant sustiprinti gyventojų ir valstybės tarnautojų apsaugą krizių atveju, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai parengė analizę dėl priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir slėptuvių techninio normavimo reikalavimų. Remiantis ja, Aplinkos ministerija pristatė visiškai naują įsigaliojusį Statybos techninį reglamentą (STR), nustatantį reikalavimus, kuriuos turi atitikti patalpos, galinčios užtikrinti tam tikrą saugumo lygį nuo įvairių grėsmių.

STR apima architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinių sistemų reikalavimus priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams ir slėptuvėms.

KTU komanda, kurią sudarė konstruktorius, architektas ir inžinerinių sistemų specialistai, analizavo Suomijos ir Švedijos patirtis bei jų pagrindu Aplinkos ministerijai pateikė technines rekomendacijas, kaip turėtų būti formuojami reikalavimai Lietuvai.

Reikalavimai galios visiems naujai projektuojamiems ir statomiems pastatams, tačiau į juos bus galima atsižvelgti ir rekonstruojant jau esamus statinius.

Kaip vasario 29 d. paskelbė Aplinkos ministerija, šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 3300 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų. Įsigaliojus naujiems techniniams reikalavimams, savivaldybės galės įsivertinti esamų pastatų būklę.

„Iki šiol patalpos, įvardytos kaip priedangos arba kolektyvinės apsaugos statiniai, buvo parenkamos remiantis kitų šalių praktika, anksčiau galiojusiais reglamentais. Manau, kad dabar turėtų būti dar kartą peržiūrėta, ar tos patalpos atitinka apibrėžtus reikalavimus. Nepaisant to, pagrindinis STR akcentas – nustatyti reikalavimus naujai statomoms priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams ir slėptuvėms“, – teigia KTU doc. dr. Jurgita Černeckienė.

KTU komanda dalyvavo nustatant techninius rodiklius, tokius kaip konstrukcijų medžiagos ir storis, įėjimų ir išėjimų planavimas bei jų skaičius, reikalingos inžinerinės sistemos priedangose, kolektyvinės apsaugos statiniuose ir slėptuvėse.

Skirtingą apsaugos lygį užtikrinantys statiniai

KTU mokslininkė pažymi, kad pirmiausia labai svarbu atskirti priedangos, kolektyvinės apsaugos statinio ir slėptuvės terminus, kadangi tai yra skirtingą apsaugos lygį ir apsaugos trukmę užtikrinantys statiniai.

Slėptuvės yra skirtos valstybės tarnautojams ir ligoniams. Jos teikia apsaugą nuo kinetinių (griūtys, stichiniai reiškiniai), cheminių medžiagų ir radioaktyvios spinduliuotės grėsmių. Šio tipo patalpoms įrengiamas aukšto filtravimo efektyvumo vėdinimas, kuris gali veikti tam tikrą laiką maksimalių grėsmių sąlygomis.

„Rengiant reglamentą buvo pastebėta, kad galbūt taikomi žemi komforto reikalavimai, tačiau tai yra vieta išgyventi, o ne gyventi“, – papildo KTU komandos viena iš inžinerinių sistemų specialisčių J. Černeckienė.

Gyventojams skirti kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos. Kolektyvinės apsaugos statiniai skirstomi į tris kategorijas: III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių; II kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia apsaugą nuo stichinių, katastrofinių meteorologinių reiškinių ir kinetinių grėsmių; I kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniai suteikia slėptuvės lygio apsaugą.

Kolektyvinės apsaugos statinių naudojimas planuojamas maždaug 3 paroms. Keliami reikalavimai juose pasirūpinti vandens atsargomis, įrengti šildymo ir vėdinimo sistemas.

III kategorijos kolektyvinės apsaugos statiniams dažniausiai priskiriamos, pavyzdžiui, mokyklos: „Įvardyčiau, kad tai yra apgyvendinimo vieta žmonėms, netekusiems savo namų, jeigu jie buvo sugriauti. Tai yra centrai, kur žmonės susiburtų ir būtų paskirstomi arba evakuojami į saugias teritorijas“, – aiškina KTU docentė.

Priedangos skirtos trumpalaikiam apsisaugojimui – iki 5 valandų. Tokios patalpos, lyginant su įprastomis, pasižymi stipresnėmis konstrukcijomis ir saugo žmones nuo mechaninio pažeidimo bei kinetinio poveikio.

„Priedanga yra gelžbetoninių konstrukcijų patalpa, kuri neturi langų. Vienas ryškiausių priedangos pavyzdžių yra požeminė perėja, kuri turi kelis įėjimus ir išėjimus. Ji yra pastatyta iš tam tikro storio gelžbetonio, įėjimas į ją yra įrengtas per posūkį. Tai reiškia, jeigu būtų griūtis, lėktų skeveldros, tas posūkis apsaugotų už jo esančius žmones“, – tvirtina J. Černeckienė.

Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, STR numatyta, kad priedanga turi būti įrengta visuomenės poreikiams naudojamam statiniui, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, ir aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui.

Naudojamos kasdien

Pasak KTU mokslininkės, priedanga ir kolektyvinės apsaugos statinys ne krizės metu pasitarnauja kaip bet kuri kita patalpa. Ji yra veikianti ir naudojama, tačiau per tam tikrą laiką turi būti paversta į priedangą arba kolektyvinės apsaugos statinį. Per šį laiką turi būti išnešti pašaliniai daiktai, atidaryti papildomi įėjimai ir išėjimai, pristatytos arba sukauptos vandens atsargos bei sudaryta galimybė pasinaudoti elektros maitinimo šaltiniais.

„Įsivaizduokime, kad priedanga įrengta požeminėje aikštelėje, kurioje įprastai nėra laisvai prieinamo elektros maitinimo tinklo ir galimybės pasikrauti telefono. Krizės metu būtų suteikta galimybė pasikrauti telefoną, kad žmonės galėtų susisiekti su savo šeimos nariais. Taigi, yra atliekami darbai, per kuriuos kitais tikslais naudojama patalpa virsta į priedangą arba kolektyvinės apsaugos statinį.“

J. Černeckienė pabrėžia, kad priėmus naujus reikalavimus siekiama nekomplikuoti įprastų statybų darbų. Ji teigia, kad tai bus minimaliai sustiprintos patalpos, kuriose pridėtas tam tikras funkcionalumas, jog jos galėtų pasitarnauti krizės atveju. Docentė neigia, kad įrengti priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius yra labai brangu ar nefunkcionalu, kadangi tokios patalpos yra naudojamos kasdien.

„Kainuos šiek tiek daugiau, tačiau tai nebus milžiniška investicija, o patalpos nenaudojamos. Gyvenime turime atsarginių planų, kurie šiek tiek kainuoja, tačiau tai nėra nepagrįsta kaina. Nereikėtų galvoti, kad tai yra nerealus, neįgyvendinamas tikslas. Į šiuo metu rekonstruojamas patalpas reikėtų pažiūrėti kūrybiškiau – gelžbetonio konstrukcijų pastatuose yra daug. Reikėtų parinkti tokių konstrukcijų patalpą, padaryti papildomų išėjimų ir tai būtų atsarginis planas, kurio, tikėsimės, kad niekada neprireiks. Tai nėra kaina, iš esmės keičianti statybų sektorių.“

sleptuve
KTU slėptuvės durys.

Su priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašais galima susipažinti interneto svetainėje lt72.lt.

 

Šaltinis: KTU

Viršelyje KTU doc. dr. Jurgita Černeckienė

Dalintis
Verslas