Politologų tyrimas: kas rinktų Igną Vėgėlę Seimo rinkimuose?

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas paaiškina, kad vykdyta visuomenės nuomonės apklausa KTU politologai siekė suprasti galimą naujų politinių jėgų elektoratą bei balsavimo tendencijas rudenį vyksiančiuose rinkimuose.

„Šiais metais rinkiminiame lauke atsirado naujų politinių junginių bei žaidėjų, kurių įvaizdis vis dar iki galo nėra „iškeptas“ rinkėjų galvose. Taigi, ši apklausa padeda geriau suvokti esamas rinkėjų simpatijas bei antipatijas ir bendrai jų atvirumą naujiems „gelbėtojams“, ­ – pasakojo A. Lašas.

Labiausiai palaikytų socialdemokratų rinkėjai

Apžvelgdami pirmojo visuomenės apklausos rezultatų ciklo rezultatus KTU politologai doc. dr. Ainius Lašas, prof. dr. Vaidas Morkevičius bei lektorius Vytautas Valentinavičius pastebi, kad naują politinę jėgą, kurią vestų advokatas, buvęs kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė, palaikytų itin platus rinkėjų ratas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose I. Vėgėlės politinę jėgą (jei tokia būtų buvusi suformuota) labiausiai palaikytų Lietuvos socialdemokratų partijos (17,1 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (11,6 proc.), partijos „Nemuno aušra“ (10,2 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (8,7 proc.), Lietuvos regionų partijos (6,5 proc.) bei Darbo partijos (4,2 proc.) rinkėjai, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (2,3 proc.), LR liberalų sąjūdis (2,3 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (1,4 proc.), Laisvės partija (0,9 proc.), kita (1,4 proc.), kai 26, 5 proc. rinkėjų teigia nežinantys / neapsisprendę, ar tokią jėgą apskritai palaikytų, o rinkimuose nebalsuotų (6,9 proc.).

„Mūsų apklausa rodo, kad socialdemokratai negali „užmigti ant laurų“ prieš artėjančius Seimo rinkimus. Įprastai apklausose klausiama apie partijų populiarumą, tačiau rinkimuose dalyvauja specialiai rinkimams sudaryti kandidatų sąrašai, į kuriuos partijos gali įtraukti ir nepartinius narius (kaip atsitiko LVŽS ir I. Vėgėlės atveju). Taigi pagal apklausos rezultatus reikšminga dalis socialdemokratų simpatikų gali balsuoti už LVŽS, nes jos sąraše bus I. Vėgėlė“, – kabėjo V. Morkevičius.

Detalesnė visuomenės apklausos duomenų analizė atskleidžia, kad politinę jėgą, kurią būtų vedęs I. Vėgėlė daugiausiai palaikytų miestų (30,6 proc.) bei kaimo (27,8 proc.) gyventojai, kai tokia politinė jėga sulauktų mažiausiai paramos iš sostinės (20,8 proc.) bei didmiesčių (20,8 proc.) gyventojų.

Palankumas – iš gaunančių mažesnes pajamas

Visuomenės apklausa atskleidė, kad I. Vėgėlės politinę jėgą palaikytų mažesnes pajamas uždirbančių šeimos ūkių nariai. Politologai pastebi, kad rinkėjai iš šeimos ūkių, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro 600-1200 ar neviršija 600 eurų, būtų linkę palaikyti I. Vėgėlės politinę jėgą – 51,6 proc. ir atitinkamai 41,8 proc. apklaustųjų.

Įdomu, jog tokia politinė jėga apskritai nesulauktų paramos iš rinkėjų atstovaujančių šeimos ūkiams, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 2500 eurų bei sulauktų tik nedidelės paramos iš rinkėjų priklausančių šeimos ūkiams, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia nuo 1200-2500 eurų (6,6 proc. apklaustųjų).

„I. Vėgėlė kalbėjo apie socialinę nelygybę, teisingumą bei pasipriešinimą dabartiniam elitui, apie reikalingus sistemos pokyčius, nepasitikėjimą institucijomis, ilgas eiles norint patekti pas medikus, pajamų nelygybę. Taip pat jo kalbose buvo jaučiamas ryškus nusivylimas, kad, esą, Bažnyčia nustumiama į viešojo gyvenimo šalį bei pasipriešinimas liberalioms žmogaus teisėms – LGBTQ teisių klausimams, Stambulo konvencijai. Taigi, šios temos itin aktualios mažesnes pajamas uždirbantiems regioninių miestų, kaimiškųjų apylinkių gyventojams“, ­– pastebi V. Valentinavičius.

I. Vėgėlė – ne jaunimo kandidatas

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad tarp tų, kurie palaikytų naująją I. Vėgėlės vedamą politinę jėgą moterys (54,6 proc.) sudaro didesnį procentą nei vyrai (45,4 proc.).

KTU politologai pastebi, kad mažiausiai tokią politinę jėgą palaikytų 25 metų ir jaunesni rinkėjai (3,7 proc.), o didžiausio palaikymo ji sulauktų iš 45-65 metų amžiaus rinkėjų (40,3 proc.). Šiek tiek mažesnio palaikymo ši politinė jėga sulauktų iš 25-45 metų (31 proc.) ir vyresnių nei 65 metų amžiaus grupės rinkėjų (25 proc.).

I. Vėgėlės vedamą politinę jėgą daugiausiai palaikytų profesinį su viduriniu (29,2 proc.), vidurinį ar aukštesnį (po 20,4 proc.) išsilavinimą turintys rinkėjai. Mažiau tokią politinę jėgą palaikytų aukštąjį universitetinį (15,7 proc.), aukštąjį neuniversitetinį (8,8 proc.) bei pagrindinį (4,6 proc.) išsilavinimą turintys rinkėjai.

KTU užsakymu reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo vykdoma akivaizdiniu interviu respondento namuose. Apklausa buvo vykdoma 26 miestuose ir virš 50 kaimų, atrenkant apklausai gyventojus buvo taikoma tikimybinė atranka išlaikant reprezentatyvumo proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamą vietą.

Šaltinis: KTU