Politologų tyrimas: kas rinktų Remigijų Žemaitaitį Seimo rinkimuose?

„Pasirodo, R. Žemaitaitis turi gerokai didesnį rinkimų potencialą, nei I. Vėgėlė. Už pastarojo vedamą naują politinę jėgą būtų nusiteikę balsuoti tik kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų (21,6 proc.)“, – pastebi KTU politologas, profesorius Vaidas Morkevičius.

Analizuodami apklausos duomenis apie galimą naujos politinės jėgos elektoratą bei balsavimo tendencijas rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto politologai doc. dr. Ainius Lašas, prof. dr. V. Morkevičius bei lektorius Vytautas Valentinavičius pastebi, kad didžiausias procentas R. Žemaitaičiui simpatizuojančiųjų yra tarp respondentų (neįtraukiant pačios „Nemuno aušros“), kurie balsuotų už Darbo partiją ir Lietuvos regionų partiją (po 64,5 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (51,7 proc.), Lietuvos socialdemokratų partiją (41,8 proc.) ir Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ (37,9 proc.).

Nugvelbs liberalų rinkėjus?

Pastebėtina, jog nemažai potencialių Žemaitaičio rėmėjų yra ir tarp žadančių balsuoti už Liberalų sąjūdį (21,7 proc.). Mažiausiai simpatizuojančių R. Žemaitaičiui lieka tarp respondentų, kurie balsuotų už Laisvės partiją  (10,7 proc.) ir Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionys demokratai (5,9 proc.).

Kad Žemaitaitis „užkabina“ didelį procentą centro kairės rinkėjų, nieko turbūt nestebina, bet geras penktadalis Liberalų sąjūdžio rinkėjų verčia stabtelėti ir pagalvoti, kas čia vyksta. Įtarčiau, kad čia slepiasi, taip vadinamų, „agroliberalų“ rėmėjai, bet tas ženklus procentas visgi truputį stebina“, – pastebi A. Lašas.

Detalesnė visuomenės apklausos duomenų analizė atskleidžia, kad politinę jėgą, kurią vestų R. Žemaitaitis daugiausiai palaikytų kaimo (38,6 proc.) bei miestų (30,4 proc.) gyventojai, kai tokia politinė jėga sulauktų mažiausiai paramos iš sostinės (12,6 proc.) bei didmiesčių (18,4 proc.) gyventojų.

Visuomenės apklausa atskleidė, kad R. Žemaitaičio politinę jėgą palaikytų mažesnes pajamas uždirbantys šeimos ūkiai. Politologai pastebi, kad didžiausios paramos R. Žemaitaičio vedama politinė jėga sulauktų iš šeimos ūkių, kurių pajamos vienam šeimos nariui sudaro 600-1200 (51,4 proc.) ir neviršija 600 eurų (43,8 proc.).

Tokia politinė jėga sulauktų tik nedidelės paramos iš rinkėjų priklausančių šeimos ūkiams, kurių pajamos vienam šeimos nariui siekia nuo 1200-2500 eurų (4,9 proc.) ir apskritai nesulauktų paramos iš rinkėjų atstovaujančių šeimos ūkiams, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 2500 eurų.

„Tiesa“ apie gėjus ir žydus

„R. Žemaitaitis nevengia tiesmukiškumo ir atsisako politkorektiškumo, t. y. sustiprindamas ir išryškindamas ar net reprodukuodamas stereotipines nuostatas, paplitusias visuomenėje apie vienas ar kitas socialine grupes. Jis tarsi išsako tai, ko „įprastas“ politikas nedrįsta pasakyti. Esą tariamą tiesą, kurią nori girdėti liaudis. Ši retorika, tam tikra prasme, patenkina rinkėjo lūkestį, išgirsti „tiesą“, pavyzdžiui, apie gėjus, žydus ar kitas socialines grupes, kurios, esą, jau nedrįsta pasakyti kiti politikai. ­Svarbiausia, kad jis užpildo tą tuštumą, kurios neužpildo kiti politikai“, – pastebi V. Valentinavičius.

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad tarp tų, kurie palaikytų naująją R. Žemaitaičio vedamą politinę jėgą vyrai (50,7 proc.) sudaro maždaug tą patį procentą kaip ir moterys (49,3 proc.). KTU politologai pastebi, kad mažiausiai tokią politinę jėgą palaikytų 25 metų ir jaunesni rinkėjai (1,6 proc.), o didžiausio palaikymo ji sulauktų iš 45-65 metų amžiaus rinkėjų (40 proc.). Šiek tiek mažesnio palaikymo ši politinė jėga sulauktų iš 25-45 metų (30,1 proc.) ir vyresnių nei 65 metų amžiaus grupės rinkėjų (28,2 proc.).

R. Žemaitaičio vedamą politinę jėgą daugiausiai remtų vidurinį, profesinį su viduriniu (po 23,3 proc.) ar aukštesnį išsilavinimą (23 proc.) turintys rinkėjai. Mažiau tokią politinę jėgą palaikytų aukštąjį universitetinį (13,4 proc.), aukštąjį neuniversitetinį (9,3 proc.), pagrindinį (6 proc.) bei pradinį (1,6 proc.) išsilavinimą turintys rinkėjai.

KTU užsakymu reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo vykdoma akivaizdiniu interviu respondento namuose. Apklausa buvo vykdoma 26 miestuose ir virš 50 kaimų, atrenkant apklausai gyventojus buvo taikoma tikimybinė atranka išlaikant reprezentatyvumo proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamą vietą.

Šaltinis: KTU

Viršelyje asociatyvi 123rf nuotr.