Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024


Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas
 

Kukurūzai ir klimato kaita: kaip prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų

2023/12/15


Klimato kaita – vienas svarbiausių šio šimtmečio iššūkių, ypač trikdantis gyvenimą tiems, kurių veikla ar ekonominiai rodikliai susiję su žemės ūkiu. Klimato pokyčiai sukėlė neužtikrintumą pasaulinėje žemės ūkio gamyboje (NOAA, 2021). Oro temperatūros pokyčiai neigiamai veikia žemės ūkį tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu. Krituliai, nors ilguoju laikotarpiu turi teigiamą įtaką žemės ūkio gamybai, trumpuoju laikotarpiu trukdo. Dar vienas veiksnys, neigiamai veikiantis žemės ūkio gamybą, yra netvarios žemės ūkio technologijos, išskiriančios beveik 10 proc. pasaulinio anglies dioksido (CO2) (FAOSTAT, 2019). Kintantis klimatas turi įtakos ir kukurūzų pasėlių struktūrai Europoje bei pasaulyje.

Kodėl minimi kukurūzai?

Nes kukurūzai reikšmingai prisideda prie pasaulinio maisto saugumo: Europos Sąjungoje kukurūzai yra antras labiausiai auginamas augalas po kviečių. Apie 9 mln. ha kukurūzų auginama grūdams ir daugiau nei 6 mln. ha – silosui (Eurostat, 2020). Dažniausiai grūdams kukurūzai auginami šiltesniuose regionuose, o vėsesniuose regionuose – silosui. Šiaurės vakarų Europoje apie 85 proc. kukurūzų skiriama silosui ir biodujų gamybai, o tik 15 proc. – grūdams. Vokietijoje kukurūzų auginimas silosui reikšmingai išaugo, valdžiai pradėjus subsidijuoti žaliosios energijos gamybą naudojant biodujas, o tai rodo, kad dėl tikslingų politinių sprendimų kukurūzų auginimas gali būti tvarus sprendimas ir kintant klimatui.

Galima išskirti keletą aspektų, pabrėžiančių kukurūzų svarbą žemės ūkyje klimato kaitos kontekste. Kukurūzai – universalus augalas, kurį galima auginti įvairiose klimato zonose ir dirvožemio tipuose. Dėl gebėjimo prisitaikyti jie yra labai svarbus augalas daugelyje pasaulio regionų. Daugelio šalių augintojai pažymi, kad kintant klimato sąlygoms ir norint užtikrinti apsirūpinimą maistu bei pašarais, labai svarbu turėti augalus, kurie augtų įvairiose aplinkose – šiuo atžvilgiu kukurūzai lenkia daugelį tradicinių augalų. Tai pagrindinis kalorijų ir mitybos šaltinis daugybei žmonių.

Galima teigti, kad vidutinio klimato zonoje kukurūzų vaid­muo ne toks svarbus. Tačiau pastebima, kad pastaruoju metu Lietuvoje krituliai pasiskirsto netolygiai ir dėl to kyla trumpalaikės sausros. Kai kuriems tradiciniams augalams šios sausros sukelia stresą ir dėl to sumažėja jų produktyvumas, o kukurūzai tokius drėgmės nepriteklius išgyvena sėkmingai. Vidutinio klimato juostos šalyse opi ir kita problema – šalnos ir ilgai pavasarį nešylantys orai.

Veislių ir sąlygų įtaka

Todėl, atsižvelgdami į meteorologines sąlygas ir išsikeltus tikslus, augintojai renkasi atsparesnes kukurūzų veisles. Tai pakankamai sudėtinga, nes pasiūla – didelė, bet augintojai žino, kad jeigu pasirinks tinkamą veislę, patirs mažiau nuostolių. Apibendrinę kelerių metų rezultatus galime teigti, kad augintojai mielai renkasi ankstyvesnes „PIONEER“ veisles (FAO 180–200) – ‘P7034’, ‘P7326’, ‘P7381’, ‘P7043’, ‘P7647’. Populiariausia vidutinio ankstyvumo (FAO 220) veislė – ‘P7515’. Labiausiai mėgstama augintojų vidutinio vėlyvumo (FAO 230) veislė – ‘P8255’.

pioneer skarnulis braskys
Vytenis Škarnulis ir Voniškių ŽŪB vadovas Henrikas Braškys aptarė augintojų labiausiai mėgstamos kukurūzų veislės ‘P8255’ ypatumus.

Pasirinkus tinkamą kukurūzų veislę, labai svarbu juos pasėti tinkamu laiku. Net ir pati geriausia veislė, pasėta netinkamu laiku, gali duoti mažesnių rezultatų nei tikėtasi. Kukurūzai yra kilę iš tropinių ir subtropinių regionų ir natūraliai yra jautrūs stresui, kurį sukelia žema temperatūra, ypač sėklų dygimo ir daigų augimo metu. Žema temperatūra riboja kukurūzų plitimą ir gamybą daugelyje pasaulio regionų. Net jei po patirto streso temperatūra ir padidėja, daigų augimas nukenčia dėl augalų nesugebėjimo greitai reaguoti į palankius aplinkos pokyčius. Šalčio stresas paveikia daigų fotosintezę ir taip sumažina augalų fotosistemos aktyvumą. Be to, šalčio stresas turi įtakos energijos surinkimui ir išsaugojimui skirtingais momentais, o fotosintezės aktyvumo sumažėjimas skirtinguose genotipuose skiriasi. Žemų temperatūrų streso sąlygomis išaugusių daigų chloroplastų struktūra būna netvarkinga ir neatkuriama palankioms sąlygomis.

Dažnai augintojai sako: „Kai sėjome kukurūzus, jau buvo pakankamai šilta.“ Vis dėlto kukurūzų, 7-ias dienas dygusių 13 °C temperatūroje (žemos temperatūros stresas, po kurio sekė normali temperatūra), sėklų lauko daigumas buvo 60 proc. mažesnis, palyginti su kukurūzais, kurie 7-ias dienas dygo 25 °C temperatūroje. Galima manyti, kad po sėjos vyraujantys vėsūs orai gerokai praretina pasėlius ir skatina šaknų puvinių plitimą. Praktika rodo, kad nereikia prisirišti prie konkrečios sėjos datos, reikia sekti dirvos temperatūros dinamiką. Sėti galima tada, kai dirva sėklos guolio gylyje sušyla iki 10–13 °C:
tai gali būti balandžio pabaiga, gegužės pradžia ar net antra pusė. Šiemet turėjome akivaizdų pavyzdį pietinėse šalyse: kai kurie ūkininkai kukurūzus sėjo birželio 6 d., o kiti buvo jau pasėję prieš 2 mėnesius. Koks to rezultatas? Birželio pradžioje sėtų kukurūzų vidutinis derlingumas siekė 9,2 t/ha, o ankstyvos sėjos kukurūzų augintojams teko tenkintis 5,0 t/ha derlingumu.

Kitas labai svarbus klausimas – tręšimas, ypač azoto trąšomis. Kalbėti apie tręšimo normas būtų naivu, svarbiausia – azoto trąšų efektyvumas, priklausantis nuo daugelio veiksnių. Didesnis pasėlių produktyvumas pasiekiamas didinant azoto trąšų normas. Tačiau daugiau nei pusė naudojamų azoto trąšų patenka į aplinką, tik 47 proc. visame pasaulyje naudojamo azoto yra transformuojama į derlių, o 1960 m. šis rodiklis siekė 68 proc. Intensyvus žemės ūkis turi reikšmingą poveikį klimato kaitai ir aplinkai, dėl to pastaraisiais metais buvo imtasi daugiau aplinką tausojančių praktikų. Vadinasi, auginimo praktika turi būti atliekama tiksliau. Viena iš tokių praktikų laikomas hibridinis trąšų naudojimas. Projektuojant augalininkystės technologijas, būtina pagerinti azoto naudojimo efektyvumą pasėliuose, diegiant tvarias ūkininkavimo sistemas. Dėl to augintojai renkasi trąšas su inhibitoriais arba juos purškia atskirai, kad sumažintų azoto išplovimą ir padidintų azoto trąšų panaudojimo efektyvumą. Bendras naudojamo azoto efektyvumas labai skiriasi nuo klimato zonos ir pasėlių struktūros.

Bandymų rezultatai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje buvo vykdomas bandymas (dr. P. Drulis, 2022 m.) su „PIONEER“ kukurūzų veisle ‘P7326’ (FAO 180). Didžiausias kukurūzų antžeminės dalies sausosios masės derlingumas palankiais kukurūzų augimui 2019 m. buvo 20 t/ha, tręšiant „N180“, o tręšiant „N100“ – 17,5 t/ha, tad natūralu, kad didinant trąšų normą didėja derlingumas. Tačiau panaudojus ureazės inhibitorių ir tręšiant „N100“ kukurūzų antžeminės dalies sausosios masės derlingumas buvo 21,2 t/ha. Mažiau palankiais kukurūzams 2020 ir 2021 m. kukurūzų antžeminės dalies sausosios masės derlingumas, tręšiant „N180“, buvo 17,6 ir 16,4 t/ha, o tręšiant „N100“ ir naudojant ureazės inhibitorių, buvo 17,6 ir 16,5 t/ha.

Nors aptarėme tik vieną iš tirtų rodiklių, esmė lieka ta pati – naudojant papildomas priemones azoto efektyvumui didinti, galima reikšmingai sumažinti azoto trąšų normas ir neprarasti derlingumo. Šiuo atveju labai svarbus agronominis trąšų efektyvumas, t. y. kiek kilogramas azoto sukuria kilogramų derliaus. Seniai žinoma, kad didinant trąšų normą, mažėja agronominis jų efektyvumas, tačiau baimė augintojus verčia didinti trąšų normas tikintis geresnio rezultato.

Per didelis trąšų, ypač azoto, naudojimas tapo rimta kukurūzų auginimo problema, dėl kurios stipriai išplaunamas azotas ir išgaruoja NH3, o tai sumažina azoto naudojimo efektyvumą. Per didelis azoto trąšų naudojimas taip pat padidina CO2 emisijas iš dirvožemio, o dirbamos žemės emisijos sudaro apie 5–20 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamas kukurūzų veisles, pritaikyti optimalią auginimo technologiją, bet ir būtinos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti NH3 ir CO2 emisiją žemės ūkio paskirties dirvožemyje.

Kukurūzų augintojams, kaip ir kitiems žemdirbiams, būtinas holistinis požiūris, kadangi sėk­mę lems priemonių visuma, o ne atskiri elementai.

 

Dmitrijaus MACKELOS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – „PIONEER“ atstovas Vytenis Škarnulis.

 

Nr. 284/7

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Aktualūs pakeitimai dalyvaujantiems agrarinės aplinkosaugos priemonėje

Žemės ūkio ministro balandžio 22 d. įsakymu pakeistos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklės.
2024/04/25

Europos Parlamentas supaprastino žemės ūkio politikos reikalavimus

Trečiadienį europarlamentarai patikslino ES bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas, kurios sumažina administracinę naštą žemdirbiams ir leidžia lanksčiau taikyti taisykles.
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...
2024/04/25

Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Balandžio viduryje staiga kritusi oro temperatūra, gausus ir šlapias sniegas bei kruša daliai Europos sodininkų gal ir nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau jau dabar aišku, kad dalies derliaus išgelbėti...
2024/04/25

Pamaryje siuvami gaminiai pasiekia ir Ukrainos karius

Monikos Dobrovolskytės karjera galbūt galėjo prasidėti vienoje iš sostinės veterinarijos klinikų, bet ji pasuko pamario link. Mergina nėrė į turizmo verslą Ventėje, kur daugiau nei 10 metų siūlo iškylas laivais ir apgyvendinimo pasla...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...