Be to, dar vienas kunigas kitoje birželį teismui perduotoje byloje kaltinamas disponavimu vaikų pornografija.
Naujienų portalo „Delfi“ žiniomis, seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamas 56-erių dvasininkas Tadas Švedavičius, į kunigus įšventintas 2001 metų birželio 29-ąją.
Vaikų pornografijos laikymu kaltinamas 51-erių Ryšardas Peciunas, į kunigus įšventintas 1999 metų lapkričio 21-ąją. Šio kaltinamojo tapatybę patvirtina „Liteko“ teismų tvarkaraščiai, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėti bylą planuoja rugsėjo 17 dieną.
Galimą R. Peciuno disponavimą pornografija prokuratūra išaiškino atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl pirmojo kunigo galimai neteisėtų veiksmų, kurių teisėsauga nustatė 34 epizodus.
„Pateikti kaltinimai dėl 34 tyčinių apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, tarp jų – ir žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat dėl nusikaltimų prieš vaikus bei dėl nusikaltimų dorovei epizodų“, – antradienį žurnalistams nurodė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Prokuratūros duomenimis, dvasininkas kaltinamas 13 kartų įtraukęs vaiką ar vaikus girtauti, devyniskart išnaudojęs juos pornografijai, keturiskart tvirkinęs jaunesnius nei 16-os metų asmenis, triskart tenkinęs lytinę aistrą pažeisdamas nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę už atlygį.
Taip pat kunigas kaltinamas dviem nepilnamečio asmens prievartavimo epizodais bei vienu mažamečio prievartavimu.
„Šioje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinta 11 asmenų, kurie nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nuo 12 iki 18 metų amžiaus“, – nurodė prokuroras.
Kaip rašė BNS, byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
„Iš bylos duomenų seka, kad šie nusikaltimai buvo daromi, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nuo 2002 metų iki pat 2025 metų, tai yra 23 metus“, – nurodė prokuroras.
Pasak teisėsaugos, dauguma inkriminuojamų nusikaltimų buvo daromi Romos katalikų bažnyčiai priklausančiose gyvenamosiose vietose, kur kunigas tuomet gyveno.
„Ne visi nusikaltimai daryti Vilniaus arkivyskupijos veiklos teritorijoje, bet dauguma iš jų. Kalbama apie šešias atskiras Lietuvos vietoves“, – sakė J. Laucius.
Jis pažymėjo, kad už sunkiausią iš kunigui inkriminuojamų seksualinio pobūdžio nusikaltimų Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų.
Kaltinamajam yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir paso paėmimas. Siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, jam taip pat apribota teisė į nekilnojamąjį turtą.
Taip pat, kaip pranešė prokuratūra, birželį Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota kita baudžiamoji byla, kurioje dar vienas Katalikų bažnyčios kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija.
Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Prokuroro duomenimis, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.
„Tiesiog kalbama apie pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas, arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas. Čia mes kalbame apie vaizdinio pobūdžio artefaktus“, – sakė J. Laucius.
„Šiose bylose, mano nuomone, vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija. Abu šie Romos katalikų bažnyčios kunigai šiuo metu yra nušalinti nuo pareigų ir viešo sielovadinio darbo jie nedirba“, – pažymėjo jis.
Lietuvos vyskupų konferencija liepą skelbė, kad 2025-ųjų pabaigoje šalies vyskupijose vyko penkių galimų seksualinio išnaudojimo atvejų kanoniniai tyrimai, kurių du buvo pradėti pernai, o trys – ankstesniais metais.
Pasak J. Lauciaus, galimus nusikaltimus užtruko atskleisti dešimtmečius, nes niekas dėl jų nesiskundė, o tokios veikos yra ypač latentiškos.
„Yra latentiškumas, niekas nesiskundė. Yra galbūt (...) kriminologiniai aspektai, bet tai, mano nuomone, viena iš pagrindinių priežasčių, o ne jokios kitos priežastys“, – pažymėjo vyriausiasis prokuroras.
Aktorius, šokėjas ir choreografas Denisas Kolomyckis LRT Radijui pasakojo apie prieš daugelį metų patirtą smurtą iš kunigo, kai buvo pradėta byla, bet po kunigo mirties nutraukta: „Prabilau apie tai tada, kai buvau pristatęs parodą. Kai buvau vaikas, buvau katalikiškoje vasaros vaikų stovykloje Lentvaryje, ir parodoje pristačiau vieną iš kūrinių ciklų, kuriame ir šnekėjau apie pedofiliją. Kalbėdamas apie tą situaciją, išgirdau ir daugybę kitų pavyzdžių, kai seksualinę prievartą patyrę tiek vyrai, tiek moterys dalijosi savo patirtimi, o taip pat tėvai, kurie pasidalijo savo vaiko istorija“.
Kaip aktyvistas, D. Kolomyckis nusprendė kreiptis į pačią bažnyčią: „Norėjau leisti jai pačiai valyti savo mundurą. Dalyvavau įvairiuose lygmenyse, kiek to reikalauja bažnyčios kanonas, bet turiu pripažinti, kad tas procesas buvo ypatingai sudėtingas ir painus – dėl bažnyčios nebendradarbiavimo, dėl bandymo slėpti ir visiškos nekomunikacijos. Kreipiausi į teisininkus ir kitas institucijas, t. p. į žmones iš pačios bažnyčios, kurie man pasakojo istorijas, kaip viduje tai veikia: tai veikia tiktai slepiant, tylint ir bandant neiškomunikuoti jokios informacijos ir sutvarkyti savo dalykus viduje.
Tai ir matoma: yra nušalinamas vienas ar kitas asmuo, išleidžiama bendra žinutė visuomenei apie tai, kad mes neva padarėme namų darbus, nors jokie namų darbai nepadaryti. Ir girdėti, kad buvo atlikti mokymai, iš tikrųjų juokinga, nes juk pats praėjau tuos procesus ir gavau tuos popierius. Ateini į tribunolą, ir jau žinomas tavo namų adresas, asmens kodas, nors jis niekuomet nebuvo duotas... Vėliau, po susitikimo, manęs prašoma pasirašyti dokumentus, kurie ne tik kad tam tikra prasme sufalsifikuoti, bet ir jų sakinių struktūra sudaryta juokingai. Ši institucija yra tikrai labai paini ir turinti didžiulę įtaką ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei. O taip pat – ir drįsiu tai pasakyti – religiniams fanatikams, kurie, situacijai išėjus į viešumą, ima kaltinti ne bažnyčią, ne pačią struktūrą, o aukas.“
Autoriai: Dominykas Biržietis, Vakaris Vingilis
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.