Kuo gyvena EBPO šalys? Iššūkiai ir įžvalgos

Šalys skirtingos, bet iššūkiai panašūs

Susitikime buvo diskutuojama, kaip suderinti augančius sveikatos sistemų finansavimo poreikius su galimybėmis ir taip užtikrinti sveikatos sistemų tvarumą bei atsparumą kylantiems iššūkiams, koks turėtų būti optimalus finansavimo naštos pasidalinimas tarp valstybės ir gyventojų, kaip tvarkytis su sveikatos biudžeto viršijimais visuose lygiuose (valstybės, regionų, atskirų įstaigų) bei kaip nuo trumpalaikių sprendimų  pereiti prie turinčių ilgalaikį poveikį, pirmiausia – investuojant į prevenciją.

Kiekvienu iš šių klausimų pasisakė kelių EBPO šalių atstovai, pristatydami savo šalių patirtis. Paaiškėjo, kad EBPO šalys,  turėdamos skirtingas sveikatos sistemas, po pandemijos, kaip ir Lietuva, susiduria su labai panašiais iššūkiais: išaugusiomis eilėmis, medikų perėjimu dirbti į privatų sektorių ir kitais.

Augant sveikatos priežiūros poreikiams, bet turint ribotas galimybes didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, daugelis šalių kalbėjo apie būtinybę didinti viešųjų išlaidų efektyvumą: optimizuoti ligoninių tinklą, keisti paslaugų struktūrą (nuo stacionarinių link dienos ir ambulatorinių paslaugų), aktyviai diegti telemedicinos paslaugas. Austrijos atstovo teigimu, šiandien atidėjus sprendimą keisti paslaugų struktūrą, vėliau ši transformacija vis tiek turės įvykti, bet tai kainuos žymiai brangiau, o turimų finansinių išteklių nepakaks. 

Ne vienos šalies atstovas susitikime kalbėjo ir apie būtinybę stabdyti privataus sveikatos sektoriaus dalies augimą, nes dėl to paslaugų prieinamumas negerėja, o gyventojų tiesioginės išlaidos – didėja. Tai labai aktualu ir Lietuvai, kurioje namų ūkių išlaidos sveikatai sudaro apie trečdalį visų sveikatos išlaidų, ir pagal šį rodiklį ji priskiriama prie šalių, kuriose gyventojams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta.

Pasak G. Kacevičiaus, Slovėnijos atstovai pranešė, kad šalis nuo šių metų panaikino savanorišką sveikatos draudimą, skirtą kompensuoti priemokoms, kurias pacientai mokėjo už didžiąją dalį sveikatos priežiūros paslaugų. Savo sprendimą Slovėnija grindė tuo, kad savanoriškas sveikatos draudimas veikia ne solidarumo principu, įmokos visiems yra vienodos ir nesusijusios su mokumu, be to, šis draudimas yra nepakankamai reguliuojamas. Tam pritarė ir Austrijos atstovai, teigiantys, jog daugėja mokslinių įrodymų, kad privatus (papildomas, savanoriškas) sveikatos draudimas namų ūkių išlaidų sveikatai nesumažina.

Prevencija Lietuvoje – prioritetas

VLK direktorius ekspertų diskusijoje pristatė prevencinės sveikatos priežiūros finansavimą Lietuvoje.

„Prevencija Lietuvoje jau nuo 2004 metų finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo  lėšomis, ir šis finansavimas vyksta dviem kryptimis. Viena jų – apmokant paslaugas pagal prevencines programas, kurių šiuo metu yra penkios ir planuojama pradėti šeštąją – plaučių vėžio prevencijos programą. Kita kryptis – Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, pagal kurią Valstybinė ligonių kasa centralizuotai perka jau 22 skirtingas vakcinas“, – kalbėjo Lietuvos atstovas.

Pasak G. Kacevičiaus, palyginti su kitų šalių, pristačiusių prevencijos finansavimą – Graikijos, Italijos ir Norvegijos – Lietuvos sistema atrodo paprasta ir efektyviau valdoma.

VLK direktorius diskusijoje pabrėžė, kad Lietuvoje prevencijos srities finansavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo pat pradžių yra prioritetas, išlikęs per visas krizes.

Kalbėdamas apie perspektyvas, VLK atstovas teigė, kad Lietuvoje nesvarstoma reformuoti gana sėkmingai veikiančio prevencinių programų finansavimo modelio, tačiau ši sritis plečiama ir tobulinama. Pavyzdžiui, šiais metais pradės veikti du Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įsteigti Sveikatos apsaugos ministerijos administruojami onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programų koordinavimo centrai, kurie įgyvendins centralizuoto gyventojų kvietimo principą dalyvauti prevencinėse programose.

Ligonių kasos primena, kad EBPO narėmis šiuo metu yra 36 šalys, tačiau organizacija taip pat bendradarbiauja su daugiau nei 70 šalių, kurios nėra EBPO narės. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.

EBPO siekia stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros.

VLK informacija

Nuotraukoje – VLK atstovai Paryžiuje vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitikime