Kur slypi Europos žemės ūkio perspektyva?

Eksportas gali trauktis

Jeigu tikėtume 2025–35 m. Europos Komisijos (EK) žemės ūkio perspektyvų ataskaita, iki 2035 m. Europos Sąjunga (ES) išliks savarankiška grūdų, mėsos ir pieno produktų gamybos požiūriu.

Tuo tarpu ES ir toliau neišsivers be aliejinių ir ankštinių augalų importo, nors dėl kiek padidėjusios vidaus gamybos šių produktų importo kiekis gali sumažėti. Taip pat tikimasi obuolių, persikų, nektarinų ir alyvuogių aliejaus pertekliaus dėl didėjančios gamybos bei stabilaus vartojimo.

Technologinė pažanga ir padidėjęs produktyvumas padarys pasaulio šalis savarankiškesnes. Pasak minėtos EK ataskaitos, tai gali reikšti ne itin geras naujienas europiečiams, nes Europos eksportuotojai galės parduoti mažiau produktų tradicinėse eksporto rinkose.

Pagrindinių produktų, tokių kaip mėsa, pieno milteliai ir kviečiai, rinkos dalys iki 2035 m. mažės, o nišinės rinkos, tokios kaip išrūgų milteliai ir alyvuogių aliejus, įtvirtins pozicijas. Pagrindinės augimo galimybės slypi gyvūniniuose baltymuose ir kituose aukštos kokybės produktuose, tokiuose kaip sūris, alyvuogių aliejus ir vynas.

Paklausa

Prekyba ateinančiais metais išliks pagrindiniu aprūpinimo maistu ramsčiu Europos Sąjungoje, nes ji suteikia produktų ir išteklių, kuriuos sunku pagaminti vietoje. Tuo pačiu metu eksportas iš ES stiprina pasaulinį aprūpinimą maistu ir Europos ūkininkų bei augintojų pajamas.

Ataskaitoje teigiama, kad geografinis prekybos srautų pasiskirstymas išliks iš esmės stabilus iki 2035 m., nors kviečių eksportas labiau persikels į Afriką, o ryžių ir jautienos koncentracija sumažės. Žvelgiant į Europos importą, tikimasi, kad sumažės jautienos, perdirbtų ryžių ir cukrinių runkelių importas.

Gyvūninės kilmės baltymai išlieka dominuojančiais Europos maisto tiekimo šaltiniais – jie sudaro 63 procentus. Baltymų paklausa didės iki 2035 m. dėl augančių senėjančios visuomenės poreikių.

Sparčiausiai augs pieno produktų paklausa. Šis augimas kompensuos sumažėjusį mėsos vartojimą. Ankštiniai augalai patirs stipriausią santykinį augimą, tačiau sudarys tik nedidelę bendro baltymų suvartojimo visoje Bendrijoje dalį.

Pieno sektorius

EK tikisi, kad ateinančiais metais ES pieno produktų eksporto pozicija sumažės tiek apimties, tiek rinkos dalies požiūriu. Taip yra dėl didėjančios konkurencijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, Indijos ir Pakistano. Nepaisant to, perspektyvos yra teigiamos dėl minėtos didelės paklausos ir augančios pasiūlos.

Pieno produktų paklausa pasaulyje auga, ypač Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Kinija tampa vis labiau savarankiška ir tikimasi, kad importuos mažiau pieno produktų.

„Neapibrėžtumas, susijęs su pašarais, energija, gyvūnų ligomis, klimatu ir geopolitine padėtimi, išlieka, tačiau technologiniai ir genetiniai patobulinimai gali iš dalies kompensuoti jų neigiamą poveikį“, – teigiama ataskaitoje.

Gaminsime mažiau mėsos

Komisija prognozuoja, kad iki 2035 m. Europos jautienos, avienos, ožkienos ir kiaulienos gamyba sumažės. Jautienos atveju tai reiškia 9,2 proc. sumažėjimą iki 6,1 mln. tonų, o avienos ir ožkienos atveju – 0,7 proc. sumažėjimą iki 539 000 tonų. Tikimasi, kad kiaulienos gamyba sumažės 0,75 proc. iki 1,54 mln. tonų.

Europos Sąjungoje mažėjančios mėsos gamybos priežastys yra mažėjanti gyvulių populiacija ir griežtesni gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos reglamentai. Prie to prisideda ir vartotojų pirkimo tendencijos, kai nuo jautienos ir kiaulienos pereinama prie pigesnės paukštienos.

Pasaulinis mėsos suvartojimas didės 45,8 mln. tonų. Augimas daugiausia vyksta Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Europos eksporto galimybės daugiausia susijusios su paukštiena ir kiaušiniais.

Ūkių gyvybingumas ir aplinkosauga

Bendras ūkių ekonominis gyvybingumas išliks glaudžiai susijęs su ūkių ekonominiu dydžiu, nes tikimasi, kad didesni ūkiai turės geresnes pajamų perspektyvas nei mažesni. Tikimasi, kad bendras ES ūkių poveikis aplinkai pagerės, sumažės tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, tiek azoto perteklius.

Prognozuojama, kad ES žemės ūkio produkcijos vertė nuolat augs, o tai prisidės prie realių žemės ūkio pajamų vienam darbuotojui didėjimo. Tikimasi, kad darbo našumo augimas bus pagrindinis ES ūkių gyvybingumo variklis.

Tikimasi, kad iki 2035 m. pasėlių įvairovė ES regioniniu lygmeniu pasikeis minimaliai. Prognozuojama, kad bendras pesticidų naudojimas ES sumažės. Prognozuojama, kad šį sumažėjimą lems tiek mažesnis pesticidų naudojimo intensyvumas (kg/ha), tiek bendro pasėliams (daugiausia javams ir kitiems lauko augalams) skirto ploto sumažėjimas.

Nors bendra politikos ir klimato aplinka laikoma stabilia, tačiau šie veiksniai yra svarbūs neapibrėžtumo ir nepastovumo šaltiniai. Siekiant suprasti jų galimas pasekmes, ES žemės ūkio perspektyvų ataskaitoje pateikiamas neapibrėžtumo vertinimas, kuriame aprašoma, kaip energijos kainų, BVP, infliacijos ir valiutų kursų nepastovumas gali paveikti gamybos sąnaudas, vartotojų perkamąją galią ir prekybos konkurencingumą.

Parengė Ričardas Čekutis