Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Kvapiosios aniužės tyrimai atskleidė naudingųjų savybių lobyną

2023/11/29


Patentuota veiklioji medžiaga iš paprasto lietuviško vienmečio augalo eterinio aliejaus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros mokslininkus paskatino išsamiau patyrinėti augalo poveikį. Į įdomius tyrimus įsijungė ir kitų sričių LSMU mokslininkai.

Šiandien jau žinomos ne tik antiaritminės kvapiosios aniužės savybės: augalo veikliosios medžiagos mažina kraujospūdį, palankiai veikia kraujagysles, netgi mažina skausmą. Tyrimai tęsiami, patentuotus atradimus mokslininkai ateityje siekia paversti realiais produktais.

Kvapioji aniužė galėtų pretenduoti į simbolinį LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros augalą. Pirmasis Lietuvoje sukurtas, natūralios kilmės, tarptautiniu mastu patentuotas, saugus, gerai toleruojamas vaistas aritmijai gydyti iš kvapiosios aniužės žolės – vienas sėkmingiausių fakulteto ir Universiteto projektų.

Tad nestebėtina, jog pirmosios LSMU eksperimentinės pažangiausia trimate technologija atspausdintos tabletės – su kvapiųjų aniužių sudėtyje esančia veikliąja medžiaga – elšolcijos ketonais. Naujasis gaminys dar bandomas ir tobulinamas. Atradę naujų augalo naudingųjų savybių, LSMU mokslininkai ieško, kaip jo veikliąsias medžiagas „įspausdinti“ į 3 D tabletes, kad naujas vaistas duotų greitą ir maksimalų efektą.

analitines svarstykles

LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, prof. Jurga Bernatonienė su šypsena prisimena šių tyrimų pradžią daugiau nei prieš dešimtmetį. Kvapioji aniužė mokslininkę sudomino pirmiausia dėl to, kad apie šį augalą iki tol neturėta jokių mokslinių tyrimų ir duomenų. Atrodė rizikinga pradėti tyrinėti tokį augalą, kita vertus, traukė galimybė atrasti kažką nauja. Mokslinė nuojauta neapvylė.

Pasak profesorės, vienas teisingas pasirinkimas tapo keliu į naujus atradimus, kurie suvienijo labai didelį būrį LSMU profesionalų. Kryptingą dešimtmečio darbą pagrindė dvi apgintos disertacijos, devynios publikacijos prestižiniuose tarptautiniuose žurnaluose, patvirtintos patentinės paraiškos JAV ir Japonijoje, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose pristatyti tyrimų rezultatai.

Susidomėjo ir investuotojai

Tolesniuose kvapiosios aniužės aktyviųjų medžiagų poveikio tyrinėjimuose prie farmacininkų prisijungė fiziologai, biofizikai, biochemikai, veterinarijos gydytojai, mikrobiologai, virusologai, gydytojai kardiologai, chemikai, histologai ir pagalbinis personalas. Svarbią darbų dalį atliko inžinieriai.

„Su tokiu gausiu kolektyvu visi iššūkiai tapo itin įdomia moksline kelione. Šiandien jau turime mokslinių duomenų, kad kvapiosios aniužės preparatą bus galima naudoti ne tik geriamųjų, bet ir išorinių vaistų formoms gaminti.

Geriamoji šio preparato forma pasižymi ne tik antiaritminiu, spaudimą mažinančiu poveikiu – preparatą galima naudoti prostatos hiperplazijos simptomams lengvinti ir kaip vietinį anestetiką. Pradėti nauji tyrimai, kaip preparatas galėtų veikti nervų sistemą“, – pasakojo prof. J. Bernatonienė.

LSMU mokslininkai užsibrėžę toliau tyrinėti šio augalų veikliųjų medžiagų lobyną, o patentuotus atradimus paversti realiais produktais. Šie darbai jau sulaukė vienos iš didžiųjų šalies įmonių susidomėjimo, tikėtina, bus sulaukta ir investicijų.

Ne vienerius metus dirbdama su gausia įvairių sričių mokslininkų komanda, prof. J. Bernatonienė itin pabrėžė kolegų entuziazmą ir profesionalumą.

„Universitete turime stiprią mokslo bendruomenę, kuri skatina tyrinėti, kurti, tobulinti. Mūsų mokslininkai džiugina labai aukšta kompetencija ir aistra tyrinėti naujoves. Man labai smagu, kad ši aistra perduodama ir jaunajai kartai: kvapiosios aniužės tematika jau turime ir farmacijos magistro darbų.

Visada jutome stiprų prorektorės mokslui prof. Vaivos Lesauskaitės palaikymą: strateginiai prorektorės patarimai, diskusijos padėjo priimti teisingus sprendimus, skatino siekti aukščiausių tikslų“, – pabrėžė prof. J. Bernatonienė.

Naudingųjų ekstrakto poveikių – dar daugiau

Natūralios kilmės preparato išradėjų grupėje, be prof. J. Bernatonienės, nuo pat pradžių dirbo LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė, Kardiologijos instituto Membranų biofizikos laboratorijos vyriausieji mokslo darbuotojai Jonas Jurevičius ir Regina Mačianskienė bei Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Sandrita Šimonytė.

 Sandrita Šimonytė

Kvapiosios aniužės tyrimų plėtroje itin svarus indėlis tenka LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto mokslininkams. Instituto Membranų biofizikos laboratorijos darbuotojai atliko visus pagrindinius tyrimus, kuriais nustatyta, kad kvapioji aniužė turi antiaritminių, kraujo spaudimą mažinančių, kitų širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių savybių.

Tirdami bei eksperimentuodami, LSMU Kardiologijos instituto vyriausieji mokslo darbuotojai atrado vis daugiau palankių kvapiosios aniužės poveikių širdžiai. Registruojant elektrokardiogramą ir lygiagrečiai matuojant kraujo spaudimą neizoliuotoje, organizme veikiančioje širdyje, paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių sistemai ekstraktas turi dvigubą poveikį.

„Preparato poveikis elektrokardiogramai buvo toks pats, kaip ir kitų 1B klasės antiaritminių preparatų. Tačiau lygiagrečiai pamatėme, kad yra didelis, gal netgi kiek reikšmingesnis, poveikis kraujospūdžiui – o pacientams, turintiems problemų su širdimi, neretai būdingi abu šie simptomai“, – pastebėjo vyriausiasis mokslo darbuotojas J. Jurevičius.

Kvapiosios aniužės poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai poveikio in vivo tyrimus Membranų biofizikos laboratorijos darbuotojai atliko Biologinių tyrimų centre kartu su jo darbuotojais – šie tyrimai tapo centro vadovės dr. Vilmos Zigmantaitės disertacinio darbo dalimi.

Detaliai ištyrę ekstrakto poveikį širdies ritmo variabiliškumui, LSMU Kardiologijos instituto mokslininkai taip pat nustatė, kad preparatas stipriai veikia autonominę nervų sistemą.

„Veikiant aniužei, kraujagyslės atsipalaiduoja, mažėja kraujagyslių standumas – o tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Vertindami, kaip, per kokius mechanizmus veikia preparatas, atpalaiduodamas kraujagysles, stebėjome, kaip jis veikia lygiuosius raumenis. Eksperimentai parodė, kad kvapioji aniužė gali atpalaiduoti ir prostatos lygiuosius raumenis“, – atrastus naujus poveikius vardijo vyriausioji mokslo darbuotoja R. Mačianskienė.

Tyrimai neparodė jokio preparato toksiškumo, o šiuo metu Kardiologijos instituto mokslininkai tiria kvapiosios aniužės poveikį centrinei ir autonominei nervų sistemai.

Aniužės ekstraktas – 3 D tabletėje

Doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė su kvapiosios aniužės žaliava pradėjo dirbti doktorantūros studijų pradžioje, nuo 2016 m. Jos tiriamasis objektas buvo šio augalo žaliava, iš kurios buvo gaminami skystieji ekstraktai, eteriniai aliejai, kurie vėliau buvo pervedami į kietą farmacinę formą, pasitelkiant mikrokapsuliacijos, liofilizacijos, purškiamojo džiovinimo metodus.

Doktorantė tyrinėjo, kokiais galimais ekstrakto ir eterinio aliejaus farmakologinius ir biologinius, nustatė preparato antioksidacinį aktyvumą, ir bendradarbiavo su kolegomis iš Kardiologijos instituto atliekant kvapiosios aniužės ekstrakto poveikio širdžiai tyrimus. Atidus pasirengimas, eksperimentai trukdavo po keletą mėnesių.

„Žingsnis po žingsnio, vis giliau ir plačiau studijavome kvapiosios aniužės farmakologinius poveikius, pritaikymą. Turime keletą svarių publikacijų, o labiausiai džiugina itin sklandus ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp įvairių sričių mokslininkų ir tyrėjų“, – pasakojo L. Pudžiuvelytė.

Šiuo metu doktorantė dalyvauja eksperimentiniuose tyrimuose siekiant įterpti kvapiosios aniužės eterinį aliejų į 3D spausdintuvu spausdinamas tabletes, atrenka medžiagas, kurios tiktų spausdinti tabletės karkasui ir būtų suderinamos su eteriniu aliejumi. Jau pagaminta keletas bandomųjų tablečių, tobulinama jų sudėtis ir pats spausdinimo procesas.

L. Pudžiuvelytę itin maloniai nustebino didelis visuomenės susidomėjimas kvapiosios aniužės preparatu. Kai prieš keletą metų buvo paskelbta apie patentuotą antiaritminį kvapiosios aniužės eterinį aliejų, ir doktorantė, ir kiti mokslininkai sulaukė daugybės skambučių, laiškų iš gyventojų, pacientų, kad toks preparatas labai laukiamas vaistinių lentynose.

„Vis dėlto negaliu sakyti, kad tai nutiks greitai. Procesas, kol vaistas išeina į rinką, neretai trunka 10-12 metų. Kvapiosios aniužės preparatų kelyje iki paciento dar laukia nemažai svarbių etapų“, – sakė pašnekovė.

 

LSMU informacija

Dalintis