Kvapų problema: siūlo išlygą

Liktų dabartinė norma

Nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti nauja kvapų norma – didžiausia leidžiama kvapų koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore mažinama nuo 8 iki 5 europinių kvapo vienetų. KRK nutarė, kad naujas kvapų, sklindančių iš taršos šaltinių, reglamentavimas nebūtų taikomas žemdirbiams ir maisto gamintojams – šiems sektoriams liktų galioti dabartinė norma. Tad KRK siūlo Vyriausybei pavesti SAM atitinkamai pakeisti sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą, reglamentuojantį kvapų koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles.

Siūloma, kad didžiausia leidžiama kvapų koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore būtų 5 europiniai kvapo vienetai, išskyrus žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių veiklą, kuriems liktų galioti 8 kvapo vienetai. Tai turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Apie priimtus sprendimus KRK prašo informuoti iki gruodžio 1 d.

Neproporcingas taikymas

KRK išvados rengėjas KRK pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Matas Skamarakas teigė, kad sprendimas yra suderintas su Žemės ūkio ministerija, atsižvelgta į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktą informaciją apie skundus dėl kvapų, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų pasiūlymus ir Europoje taikomą praktiką.

Duomenys rodo, kad skundų, susijusių su kvapų valdymu žemės ūkyje, yra gerokai mažiau nei iš pramonės stacionarių taršos šaltinių. Žemės ūkio kvapų židiniai koncentruoti keliuose regionuose ir nėra masinio pobūdžio, todėl, KRK narių nuomone, vienodas 5 kvapo vienetų reikalavimas yra neproporcingas.

KRK taip pat atkreipė dėmesį, kad pasaulyje ir Europos Sąjungos (ES) šalyse kvapų koncentracijos ribinės vertės aplinkoje diferencijuotos pagal įvairius kriterijus: skirtingus kvapų šaltinius (pramonė, gyvulių auginimas, atliekų tvarkymas ir kt.), miestų ir kaimų vietoves (didesnė ribinė vertė leidžiama kaimo vietovėse), pagal gyventojų tankį ir kt.

KRK pirmininkas Bronis Ropė pabrėžė, kad komiteto sprendimas nepablogins situacijos gyventojams, nes ūkio subjektams reikės laikytis dabartinių standartų, ir yra susijęs su kiekvienam asmeniui svarbia sritimi – maisto gamyba. Jis pasiūlė atidėti Seimui pateikto įstatymų paketo, susijusio su kvapų valdymo proceso tobulinimu, kuris labiau įpareigotų ūkio subjektus, pataisų svarstymą, kol nebus gautas SAM dokumentas.

ES neįpareigoja

M. Skamarakas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę – Seimas po svarstymo yra pritaręs Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis nustatyta, kad žemės ir maisto ūkio sektoriai yra strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui, užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maistu. „Šios dienos KRK sprendimas atspindi, kad ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais užtvirtiname nustatytus prioritetus. Neturėtume bloginti sąlygų žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriams. Žinome, kokia yra geopolitinė situacija, todėl svarbu, kad būtų kuo palankesnės aplinkybės vystyti tvarią, atsparią ir savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą. Taip pat reikia išlaikyti darbo vietas, kurios lemia ir mokesčių surinkimą į biudžetą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė KRK pirmininko pavaduotojas.

Politikas akcentavo, kad ES neįpareigoja mažinti kvapų normų, tačiau yra gyventojų skundų. „Suprantamas piliečių nepasitenkinimas, nes yra įvairiausių pramonės veiklų, kurios išskiria kvapus, bet dėl žemės ūkio veiklos skundų sąlygiškai nėra daug. Jeigu visi sutarėme, kad žemės ūkis ir maisto gamyba strategiškai svarbi, be to, nėra ir europinio įpareigojimo dėl kvapų vienetų mažino, neturėtume bėgti priešais traukinį“, – konstatavo M. Skamarakas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.