L. Borunovienė. 50+: kaip patraukti darbdavių dėmesį?

Štai Užimtumo tarnybos iniciatyva atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad beveik pusė vyresnių nei 50 metų Lietuvos gyventojų (46 proc.) mano, jog darbdaviai į juos žiūri nepalankiai. Trečdalis teigė jau patyrę diskriminaciją ieškodami darbo arba darbe. Tai paradoksalu, juk sukaupta patirtis, lojalumas – savybės, kurias vyresni darbuotojai dažniausiai turi, – šiuolaikinėje darbo rinkoje turėtų būti vertinamos.

Kaip teigia Lina Borunovienė, Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) karjeros konsultantė projekte „Krypties kompasas – suaugusiųjų profesinis orientavimas“, problema kyla ne tik iš darbdavių lūkesčių, bet ir iš visuomenėje įsišaknijusių nuostatų.

„Mūsų pačių, kaip visuomenės, požiūris į vyresnius žmones yra kiek pasenęs, nebeatitinka šiuolaikinio, holistinio požiūrio į žmogaus gyvenimą. Esame įtakojami senų stereotipų, todėl natūralu, kad tai atsiliepia ir darbo rinkoje“, – sako ji. 

Stereotipai daro įtaką ne tik darbdaviams, bet ir pačių vyresnių kandidatų savivertei. Karjeros konsultantė pastebi, kad vyresnio amžiaus darbuotojai labiau linkę nuvertinti save, įgytas patirtis, jaučiasi nebereikalingi, ir būtent tai tampa viena didžiausių nematomų kliūčių. Pasak jos, požiūris į save yra atspirties taškas: „Jei patys pradėsime keisti požiūrį į save, pradėsime keisti ir darbdavių požiūrį“.

Patirtis – privalumas, bet amžiaus CV nurodyti nereikia

Amžius neturi būti vertinimo kriterijus, bet patirtis gali tapti stipriu privalumu. Kad būtumėte pastebėti darbdavių, pirmiausia reikia profesionalaus gyvenimo aprašymo ir tinkamo pasirengimo darbo pokalbiui, sako L. Borunovienė.

Ji pastebi, kad daugelis kandidatų į CV surašo visą karjeros istoriją, neišryškindami to, kas aktualu šiandien: „Kandidatai linkę surašyti visas ilgametes patirtis, neišskiriant esminių kompetencijų, kurios yra aktualios šių dienų rinkai, konkrečiai darbo vietai, į kurią pretenduojama”. 

Labai svarbus ir pasirengimas pokalbiui: gebėjimas aiškiai papasakoti apie savo patirtį, parodyti motyvaciją ir domėjimąsi įmone, užduoti klausimus bei palaikyti pokalbį.

„Būtinai pasidomėkite įmonės veikla, tikslais, įgyvendintais projektais, kultūra ir žmonėmis, pasiruoškite keletą klausimų darbdaviui, – pataria L. Borunovienė. – Būkite ne tik pasakotoju, bet ir klausytoju. Labai svarbu gebėti save pristatyti ir išgirsti apie įmonę  ir darbą, telpant į atrankos pokalbio laiko rėmus”. 

Paklausus, kaip vyresni kandidatai galėtų stiprinti savo konkurencingumą, L. Borunovienė sako, jog „tikslas nėra skatinti konkurenciją tarp amžiaus grupių, o atvirkščiai, reikėtų ieškoti galimybių vieniems iš kitų mokytis ir būti tolerantiškesniems vienas kitų atžvilgiu”. Visgi ekspertė išskiria kelias kryptis.

„Pirmiausia rekomenduoju išsigryninti ir apsibrėžti, kokio pobūdžio darbą norite dirbti, kas jus motyvuoja ir kur galite pritaikyti sukauptą patirtį. 

Antra, reikia turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV) – šiuolaikišką, neperkrautą pasenusia informacija,  atspindintį pagrindines kompetencijas ir pasiekimus. Susieti įgytą patirtį su šių dienų kompetencijomis, pavyzdžiui, gebėjimu mokytis naujų dalykų, naudotis skaitmeniniais įrankiais, prisitaikyti prie pokyčių”, – pataria L. Borunovienė. 

Anot jos, sukaupta patirtis, tam tikros srities ekspertiškumas visada yra vertinimas, bet vien to nebeužtenka.

„Būtina tobulėti, domėtis savo profesinės srities naujovėmis, mokytis naujų dalykų ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius. Aišku, labai svarbu ir pačiam gebėti priimti kartų skirtumus, būti tolerantišku kitų atžvilgiu”, – pabrėžia ji.

ESFA karjeros konsultantė atkreipia dėmesį į dažną vidinę nuostatą, trukdančią augti: aš jau per senas technologijoms, kažin ar beišmoksiu – tokios mintys, anot jos, labiau riboja nei realūs įgūdžiai.

„Labai svarbu atnaujinti ir požiūrį į save”, – sako L. Borunovienė. O paklausta, ar reikia CV nurodyti savo amžių, atsako, jog amžiaus CV nurodyti nereikia: „Tai laikoma pertekliniais asmens duomenimis, kurie gali turėti įtakos diskriminacijai. Šiandieniniam darbdaviui turi rūpėti ne kandidato amžius, o tai, ką jis geba, kokią patirtį gali pritaikyti”.

Ar svarbi kandidato išvaizda?

Kartais 40-metis gali atrodyti kaip 50-metis ir atvirkščiai, tačiau, anot specialistų, išvaizda nėra esminis darbo pokalbio sėkmės veiksnys. Kur kas svarbesnis bendras profesionalumo įspūdis.

„Egzistuoja tam tikra darbo pokalbio etika, į kurią vertėtų atsižvelgti. Darbo apranga, stilius turi atitikti tam tikrą darbą, poziciją, o svarbiausias elementas išlieka tvarkingumas, – akcentuoja L. Borunovienė ir primena: – Šiandien pirmieji darbo pokalbiai  dažnai vyksta nuotoliu, todėl vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokia mano apranga, bet kokia yra ir pasirinkta aplinka. Ar aplinka leis  komfortiškai kalbėtis, ar nebus pašalinių trukdžių ir kokį vaizdą už manęs matys darbdaviai? 

Pasitaiko ne visai tinkamų pavyzdžių, kai už nugaros pastebimos krūvos neplautų indų, vyrauja netvarka, neretai darbo pokalbio vieta tampa automobilis.  Ne visi turime galimybių pasirinkti tinkamas vietas, tokiu atveju, vertėtų nepamiršti užsidėti ekrano fono užsklandos”.  

Nepakviečia, reiškia, diskriminuoja?

Vyresni nei 50 metų kandidatai kartais mini situacijas, kai, jų nuomone, galėjo pasireikšti diskriminacija dėl amžiaus, pavyzdžiui, kai jų nepakviečia į darbo pokalbį. Vis dėlto, pasak L. Borunovienės, tokias situacijas reikėtų vertinti atsargiai. 

„Vyresni klientai pamini, kad jų nepakviečia į darbo pokalbį, galbūt dėl amžiaus. Aišku, to negalime vienareikšmiškai traktuoti kaip diskriminacijos – vertinimo kriterijai gali būti visai kiti. Norisi tikėti, kad darbdaviai laikosi etikos, lygių galimybių standartų ir tiesiogiai sunku būtų teigti, kad tai yra diskriminacijos ženklai“, – sako ESFA karjeros konsultantė. 

Tačiau dar vis pasitaiko atvejų, kai pokalbio dėl darbo metu darbdaviai peržengia profesines ribas, užduodami klausimus, kurie liečia kandidato asmeninį gyvenimą, šeiminę padėtį, sveikatą. Kaip tokiais atvejais elgtis? 

„Gavę nepatogų klausimą, neskubėkite, dviejų sekundžių pauzė padės jums suvaldyti emocijas. Neparodykite susierzinimo ar gynybinės reakcijos. Pavyzdžiui, jei klausia, kiek jums metų, kokia jūsų sveikata, galite atsakyti: „Jei teiraujatės, ar  galėsiu atlikti užduotis, reikalaujančias fizinės ištvermės ar koncentracijos, taip, esu tam pasiruošęs”. Jei darbdavys ir toliau užduoda per daug asmeniškus, darbo pokalbio etiką pažeidžiančius klausimus, turite teisę atsisakyti atsakyti, pavyzdžiui: „Mielai atsakyčiau į klausimus, susijusius su mano profesine patirtimi ir šios pozicijos reikalavimais“, – pataria L. Borunovienė.

Kaip atpažinti, ar įmonė iš tiesų yra draugiška įvairaus amžiaus kandidatams?  

„Verta pasidomėti jos kultūra“, – atsako ekspertė ir atkreipia dėmesį, kad daug informacijos galima rasti atviruose šaltiniuose: Kandidatuojant verta pačiam pasidomėti apie darbdavį, ar tai yra ilgametė įmonė, ar besikurianti nauja įmonė, startuolis. Kartais įmonės savo interneto puslapiuose skelbia darbuotojų amžiaus vidurkį, dalinasi kultūros elementais, renginiais, projektais ir darbuotojų sėkmės istorijomis.“

Pasak L. Borunovienės, svarbu ir neužstrigti stereotipuose apie tam tikras sritis ar sektorius: „Ne paslaptis, kad Lietuvoje nemažai vyresnio amžiaus žmonių dirba švietimo, medicinos, inžinerijos srityse, tačiau tai nereiškia, kad vyresnio amžiaus žmogus negali dirbti startuolyje. Tai priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į darbą su jaunesniais vadovais ir kolegomis“.

VšĮ Europos socialinio fondo agentūros informacija