Laikas atšviežinti kito sezono gėlynus

Neįtikėtina vilkdalgių įvairovė

Vilkdalgiai (Iris) – vieni iš nuostabiausių daugiamečių gėlių, stebinančių žiedų spalvų gama, formomis, augalų aukščiu ir pritaikymo galimybėmis įvairiuose želdynuose. Šių augalų gentis labai di­delė ir įvairi. Kai kurie jai priklausantys augalai taip skiriasi, kad sunku juos laikyti giminingais.

Svogūniniai vilkdalgiai

‘Katharine Hodgkin’ – tinklinis vilk­dalgis (I. reticulata). 12–15 cm aukščio, žydi pavasarį, žiedai mėlyni su geltonomis dėmėmis, daugiau kaip 5 cm skersmens. Žydi kovo pabaigoje–balandį. Svogūnė­lius sodinkite 8–10 cm gylyje, derlingo­je, laidžioje dirvoje, saulės apšviestoje vietoje ar lengvame pavėsyje. Sodinkite kaip ir tulpes, rugsėjo pabaigoje–spalį. Galima auginti negiliuose vazonuose.

‘Katharine’s Gold’ – tinklinis vilk­dalgis (I. reticulata). 12–15 cm aukščio, žydi pavasarį, žiedai balti su geltonomis dėmėmis. Svogūnėlius reikia iškasti, kai pagelsta trečdalis ar pusė lapo. Iškasti svogūnėliai laikomi panašiomis sąly­gomis kaip dauguma kitų svogūninių augalų – 22 °C temperatūroje. Sodinami rugsėjį–spalį.

‘Lion King’ ® – olandiškas vilkdalgis (I. hollandica). Žiedai stilingi, įdomios formos, purpurinės ir bronzinės spalvos derinys. Žydi birželį–liepą. Kero aukštis 90–100 cm. Gali augti saulėtoje vietoje (ir pusiau pavėsingoje), purioje, laidžioje, normalaus drėgnumo, neutralios reakci­jos dirvoje. Veislė ‘Lion King’ ® auginama 6-oje klimatinėje zonoje. Kad pas mus gėlyne neiššaltų, rudenį svogūnėlius iškaskite, sudėkite į dėžutes su smėliu ar durpėmis ir per žiemą laikykite 3–5 °C šilumos patalpoje, tamsoje. Kovo mėnesį sodinkite į gėlyno kompostu pagerintą dirvą 10 cm gylyje, kas 8 cm. Vasarą sausrų metu patartina laistyti. Tinka auginti gėlynuose, alpinariumuose ir skinti, taip pat galima sodinti vazonuose balkone ar terasoje.

I. bucharica – šis vilkdalgis savo sa­vybėmis panašus į I. juno, žydi balandį. Tuo metu iš kiekvieno lapo pažasties išsi­skleidžia po baltai geltoną 5–8 cm skers­mens žiedą. Augalai išauga 35–40 cm aukščio, lapai nudžiūsta vasarą. Svogū­nėliai rugsėjį–spalį sodinami į derlingą, pralaidų, purų, neutralios reakcijos dirvožemį, prieš tai iš žvyro įrengus gerą drenažą. Geriausiai auga saulėtoje vietoje. Galima sodinti įvairiuose alpina­riumuose ir kituose gėlynuose, taip pat vazonuose. Kas ketverius metus patartina iškasti ir persodinti svogūnėlius.

SODINIMAS. Tinkamiausia saulėta vieta ir greitai išdžiūstanti priesmėlio dirva. Augavietę su geru drenažu galima sukurti dirbtinai. Į sunkesnę dirvą reikia įmaišyti smėlio ir žvyro, o sodinant padaryti vagutes ir į jas pripilti rupaus smėlio. Ant jo išdėliojus svogūnėlius (kaip ir tulpes rugsėjo pabaigoje–spalį), reikia vėl užberti smėlio. Svogūninių vilkdalgių svogūnėlius patartina sodinti pakankamai tankiai, kas 5–8 cm. Kadangi siauri lapeliai vieno augalo nuo kito neuždengia, juos tankiai pasodinus šaknys intensyviai sugeria drėgmę ir veikia kaip papildomas drenažas.

Pasodinus būtina mulčiuoti durpėmis, kad lengvoje dirvoje geriau išsilaikytų drėgmė ir atodrėkio metu žiemą per anksti nepradėtų kaltis daigai. Jeigu neturite galimybės mul­čiuoti, palijus dirvą būtina purenti. Geriausia visus svogūninius vilkdalgius kasmet sodinti į naują vietą gėlyne ar alpinariume, tuomet augs sveiki, neužsikrės grybinėmis ligomis ir nesupus svogūnėliai.

Mažai žinomi vilkdalgiai

Šie vilkdalgiai rečiau auginami želdynuose, tačiau juos pažinę tikriausiai surasite vietos ir savo sodyboje ar vandens telkinio pakrantėje, o gal papuošite ir negilų baseinėlį.

Blyškusis vilkdalgis (I. pallida) ‘Variega­ta’ – daugiametis žolinis, 70–100 cm aukščio augalas. Tai barzdotasis vilkdalgis. Lapai ka­lavijiški, statūs, 50–60 cm aukščio, platūs, su geltonomis juostomis, kurios vėliau išblunka iki beveik baltų. Žiedai šviesiai mėlyni (le­vandų mėlynumo) su geltona barzdele, 10– 13 cm skersmens, saldžiai kvepiantys. Žydi birželio pradžioje. Dauginasi sustorėjusiais šakniastiebiais. Tinkamiausia saulėta vieta ar pusiau pavėsinga ir humusinga, drėgnoka, priemolio dirva. Tinka auginti prie vandens baseinų, tvenkinių pakrantėse, sudėtiniuose gėlynuose.

Glotnusis vilkdalgis (I. laevigata) ‘Variega­ta’ – daugiametis tipiškas, 40–60 cm aukščio vandens augalas. Tai bebarzdis vilkdalgis. La­pai platūs, margi. Žiedai šviesiai mėlyni, dideli, 12–14 cm skersmens. Auginamas vazonuose su derlingu substratu, seklesnėse baseino vietose, vandenyje iki 10 cm gylio. Tokiomis sąlygomis vešliai auga ir žydi. Dauginamas kero dalimis. Dalijama paliekant 2–3 lapų kuokštus (gali būti ir vienas) ir patrumpinus per ilgas šaknis. Jei dauginamosios medžiagos pakanka, senos šakniastiebio dalys išmetamos. Kereliai dalijami pavasarį, vasarą ir rudenį. Tuoj po žydėjimo padauginti augalai gerai prigyja, tačiau sutrikdomas žiedinių pumpurų formavimasis ir kitais metais silpniau žydi.

Vasarą ir rudenį dauginamiems augalams patrumpinami lapai.

Geltonasis vilkdalgis (I. pseudaco­rus) ‘Variegata’ – daugiametis visžalis, šakniastiebinis, 60–80 cm aukščio augalas. Tai bebarzdis vilkdalgis. Pavasarį lapų spal­va būna gelsvai žalia su šviesiais geltonais išilginiais dryžiais. Tuo metu augalai labai dekoratyvūs, išsiskiria iš aplinkos, suda­rydami šviesią dėmę. Vėliau lapų spalva pasikeičia, įgauna žalią spalvą. Žiedai gel­toni. Pražysta pirmoje birželio pusėje. Gerai auga tiek sausose, tiek ir šlapiose priemolio dirvose ir sekliame vandens telkinyje – iki 15–25 cm gylio.

Iris x robusta ‘Dark Aura’ – daugia­metis šakniastiebinis, 80–90 cm aukščio augalas. Tai iš amerikinių botaninių rūšių I. versicolor ir I. virginica gautas tarprūšinis hibridas. Lapai ilgi ir siauri. Pavasarį akį traukia neįprasta šių lapų violetinė spalva, itin ryški prie pagrindo, vėliau lapija pažaliuoja. Gegužę–birželį lapų dekoratyvumą dar la­biau paryškina pražydę mėlynai violetiniai su geltonomis dėmėmis, pagražinti baltais dryželiais, 7–10 cm skersmens žiedai. Šie bebarzdžiai vilkdalgiai gali augti ir sausu­moje, ir vandenyje iki 15 cm gylio. Augalai kas trejus metus rugsėjį–spalį dauginami ša­kniastiebiais ir sodinami kas 30 cm. Išaugintus vazonėliuose į baseiną, pakrantėje ar gėlyne galima sodinti visą sezoną. Tinkama saulėta vieta ir humusinga, kalkinga ar neutralios reakcijos dirva.

Kardalapis vilkdalgis (I. ensata) ‘Variega­ta’ – 60–80 cm aukščio japoninis (bebarzdis) vilkdalgis. Prieš žydėjimą gėlyną puošia margi lapai, žali išmarginti baltais dryžiais. Vėliau, birželį–liepą, skleidžiasi purpuriniai violeti­niai (su ryškiomis geltonomis dėmelėmis), 12–18 cm skersmens žiedai, savo forma labai panašūs į drugelius. Pasižymi ilga žydėjimo trukme. Vienas žiedas žydi 5–7 dienas. Tinkamiausia saulėta vieta ir humusinga, puri, drėgnoka, laidi, rūgštoka dirva. Tinka auginti prie vandens telkinių, sudėtiniuose gėlynuose, žaliosioms sienutėms apželdinti. Šie vilkdalgiai visuomet bus gražesni au­ginami šlapioje žemėje. Galima auginti ir vandens apsemtoje pakrantėje (ne giliau kaip 10 cm), o žiemą turi žiemoti sausoje žemėje, nes vandenyje šakniastiebiai gali supūti. Tuomet geriau auginti didesniuose vazonėliuose ir, vėlai rudenį išėmus iš van­dens, įkasti žiemai į lysvę.

SODINIMAS. Visi vilkdalgiai mėgsta saulę, neužmirkusią žemę, jie gerai auga priesmėlio ar vidutinio sunkumo purioje, laidžioje priemolio dirvoje. Nepatartina jų sodinti į rūgščią dirvą. Geriausia vilkdalgius sodinti nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Ša­kniastiebiniai vilkdalgiai sodinami negiliai, kad šakniastiebio nugarėlė matytųsi dirvos paviršiuje (tai ypač svarbu, kai jie auginami sunkioje dirvoje). Sodinti reikia taip, kad šakniastiebis būtų pietų pusėje.

Geriau­sia sodinti į 15 cm gylio (priklausomai nuo rūšies) griovelius, kurių dugne padaromas kauburėlis. Ant jo šakniastiebį reikia dėti taip, kad būtų arti žemės paviršiaus, o šaknys eitų gilyn. Apiberkite žeme ir palaistykite. Pasodinti per giliai vilkdalgiai sunyksta. Prieš sodinant sodmenis rekomenduojama pamirkyti kalio permanganato tirpale, leisti apdžiūti saulėje ir tik tada sodinti. Pradėjus šalti žemei, patartina mulčiuoti durpėmis.

Tos pačios veislės vilkdalgiai sodinami 15–20 cm atstumu, įvairių veislių – 30–40 cm atstumu. Tokiais atstumais pasodinti vilkdal­giai po dvejų metų atrodo labai įspūdingai.

Dekoratyviniai česnakai

Supažindiname su puošniomis dekora­tyvinių česnakų naujienomis.

‘Party Balloons’ ® – 60–85 cm aukščio, rausvai violetiniais, dideliais, apie 20 cm skersmens žiedynais. Žydi gegužės pabai­goje–birželį. Svogūnai stambūs, kartais išaugina du žiedus iš vieno svogūno.

Allium basalticum ‘Silverspring’ – 60– 90 cm aukščio. Žydėjimo pradžioje žiedai turi šviesiai purpurinį atspalvį, vėliau tampa balti, tik viduriukai švyti purpurine spalva, daugiau kaip 10 cm skersmens. Žydi birželį.

Stipinuotasis česnakas (A. schubertii) – 30–50 cm aukščio. Violetiniai, įspūdingo dydžio (apie 30 cm) ir formos žiedynai su retais stipinais. Žydi gegužę–birželį. Svogū­nėliai stambūs, 14–16 cm skersmens.

SODINIMAS. Mėgsta derlingą arba vidutinio derlingumo, vidutinės drėgmės su geru drenažu dirvą, saulėtą vietą. Puikiai tinka akcentams arba didesnėms grupėms. Dirva perkasama iki 20–30 cm gylio, patrę­šiama kompostu (5 kg/kv. m) ir pabarstoma pelenais. Svogūnėliai sodinami rugsėjį–spalį, smulkūs česnakai – 5–8 cm, o stambūs – 10–15 cm gylyje, 15–30 cm atstumu. Per­sodinti galima kasmet arba po trejų metų. Sodinami grupėmis gėlynuose, vejoje, o žemaūgės rūšys – alpinariumuose.

Belevalijos panašios į žydres

Belevalija (Bellevalia pycnantha) – hia­cintinių (Hiacinthaceae) šeimai priklausanti belevalijų gentis artima žydrėms (Muscari), tačiau šiek tiek skiriasi nuo jų. Belavalijų žiedelių viršūnės nesusiaurėjusios, kuokelių koteliai platūs, sėklų dėžutės lygios. Ant belevalijų žiedkočių (15–20 cm, kartais 40 cm ilgio) esančiose trumpose, plačiose, į kiaušinį panašiose kekėse gegužę užsimezga iki 50 mažų, juosvai mėlynų, kubilo formos puošnių žiedelių.

Belevalijos auginamos panašiai kaip žy­drės – alpinariume, saulėtoje gėlių lysvėje, vandeniui laidžioje dirvoje. Jų svogūnėliai sodinami rudenį 5 cm gylyje, tarp jų palie­kami 5 cm tarpai.

B. pycnantha ‘Green Pearl’ – natūra­liai atrodanti ir įdomi originaliais žaliais žiedais, 30 cm aukščio belevalija. Žydi gegužę–birželį.

Dar spėsite gėlynus papuošti bijūnais

Gėlynuose ir darželiuose nuo seno paplitusios puikiojo bijūno (Paeonia lacti­flora) iki 60−100 cm aukščio baltažiedės, rausvažiedės ir raudonžiedės veislės. Pasta­ruoju metu populiarėja hibridiniai bijūnai (žolinių bijūnų hibridai) ir Itoh bijūnai – sumedėjusio ir žolinio bijūno hibridai, dar vadinami tarpsekcijiniais. Jie stebina geltonais ir ryškesniais rausvų, purpurinių spalvų žiedais. Šiomis ilgaamžėmis gėlėmis puošiami gėlynai, juos ypač tinka skinti. Susipažinkime su šiųmetėmis naujienomis.

‘Scrumdidleyumptious’ – vienas gra­žiausių vidutinio ankstyvumo Itoh hibridų. Žiedai pilnaviduriai, kreminiai rausvi arba žiedlapiai kreminiai su rausvais pakraštėliais, 15–18 cm skersmens, malonaus kvapo. Keras 70 cm aukščio. Didesni kelerių metų kerai gali apdovanoti vienu metu net 50 žiedų. Tinka auginti gėlynuose ir dideliuose vazonuose.

‘Raggedy Ann’ – vidutinio ankstyvu­mo Itoh hibridas. Pusiau pilnaviduriai, didžiuliai, apie 18 cm skersmens, balti su purpuriniu viduriuku žiedai. Tvirti stiebai, nereikia atramų. Žali lapai išlieka visą se­zoną. Mažiau pažeidžiami skruzdėlių nei žoliniai bijūnai. Keras 80–90 cm aukščio.

‘Sonoma Halo’ – vidutinio ankstyvumo Itoh hibridas. Žiedai geltoni, pilnaviduriai, labai dideli, 25 cm skersmens, gaiviai kvepiantys. Keras 75 cm aukščio. Stiebai tvirti, atramų nereikia. Tinka gėlynams ir skynimui.

‘Sonoma YeDo’ – vidutinio ankstyvumo Itoh hibridas. Žiedai panašūs į ‘Sonoma Halo’, bet dar labiau pilnaviduriai. Jie geltoni, dideli, 22–25 cm skersmens, nekve­piantys. Viduriukas rausvas, pridengtas geltonais gausiais žiedlapiais. Keras 70 cm aukščio. Stiebai tvirti, atramų nereikia. Tinka gėlynams ir skynimui.

‘Kirinmaru’ – vidutinio ankstyvumo puikiojo bijūno hibridas. Žiedai balti, išmarginti aviečių raudonumo liepsne­lėmis, pilnaviduriai, dideli, 16–18 cm skersmens. Lapai žali, blizgantys. Keras 60–90 cm aukščio. Puikiai tinka skintų gėlių puokštėms.

‘Colonel Owen Cousins’ – ankstyvas puikiojo bijūno hibridas. Žiedai pilnavi­duriai, rutuliški, gelsvai rausvai balti (turi persikinį atspalvį), itin dideli, 20–25 cm skersmens, kvapnūs. Šis bijūnas išsiskiria ir didžiuliais žiedpumpuriais. Keras 80– 90 cm aukščio.

‘Quitzin’ – vėlyvas puikiojo bijūno hibridas. Žiedai žalsvai kreminiai – gel­toni, pilnaviduriai, rutuliški, labai dideli, 20 cm skersmens, švelniai kvepiantys. Stiebai tvirti. Keras 120 cm aukščio. Tinka gėlynams ir skinti puokštėms.

‘Lorelei’ – vidutinio ankstyvumo žolinis hibridas. Žiedai rausvi, koralų spalvos, žydėjimo metu pereinantys į švelnią oran­žinę, pilnaviduriai, rutuliški. Stiebai tvirti. Tinka gėlynuose ir skinti puokštėms. Keras 70–90 cm aukščio.

SODINIMAS. Bijūnai geriausiai auga saulėtoje vietoje, vidutinio sunkumo pries­mėlio ar priemolio gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6–6,5), giliai įdirbtoje, derlingoje dirvoje, kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo van­duo. Priesmėlio ar priemolio dirvas rei­kia pagerinti pūdiniu, durpėmis. Bijūnai nemėgsta šviežiu mėšlu patręštos dirvos. Bijūnų sodmenys sodinami į iš anksto paruoštas duobes. Geriausias laikas bijū­nams sodinti ir persodinti į naują vietą – nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Pasodinus bijūnus būtinai palaistoma, kad žemė geriau priglustų prie šaknų, ir užberiama sausa žeme arba mulčiuojama durpėmis. Ypač svarbu kerelius pasodinti ne per daug giliai ir ne per sekliai. Tam reikia pakankamai suslėgti po kereliu esančią žemę, o kerelį pasodinti taip, kad virš jo pumpurų užsipiltų tik 5 cm storio žemės sluoksnelis. Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, per sekliai pasodintų augalų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, o vegetacijos pradžioje – nuo sausros.

„Rasų“ informacija

Vlado KARPAVIČIAUS ir 123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.