Lapija verta Haute couture podiumo

Kitas pasaulis

Pasak Audronės, mus laimingus daro mėgstamas darbas, pomėgiai, bendravi­mas, įspūdžių medžioklė – visa tai, kas teikia energijos ir malonaus laukimo, kuriant savo sodą ir natūraliai stebint jo kaitą. „Čia jaučiuosi gerai visais metų laikais ir niekada nebūsiu pasiruošusi viso to atsisakyti, – sako želdynų projektuotoja ir kūrėja. – Galiu ilgai pasakoti apie savo ar kitur matytus sodus, jų kūrimo istorijas. Tai lyg kitas pasaulis, kurį randi vis kitokį, bet visada atveriantį kažką nepaprastai gražaus ir įdomaus.“

Audronės teigimu, kiekviena kelionė į Europos botanikos sodus, parkus ar dendrologines kolekcijas, susitikimas su aistringais augalų mėgėjais ar apsilanky­mas mugėje prisidėjo prie jų šeimos sodo augimo ir įvairovės kūrimo.

Medžiai – sodybos stuburas

Per 20 metų Audronės ir Audriaus Bazarų sodas labai pasikeitė. Prieš tai buvęs 50 a plynas lygaus reljefo laukas, apželdinus sumedėjusiais įvairių spalvų ir formų augalais, įgavo gyvybės. „Sugalvoję didelę erdvę suskirstyti zonomis ir kuo greičiau suformuoti pavėsį bei užuovėją, visų pirma sodinome įdomesnius, mažiau paplitusius dekoratyvinius medžius, krū­mus, sodo augalus. Dabar jų apie keturi šimtai, – prisimena sodybos kūrėja. – Paau­gę medžiai tapo komponuojamo želdyno karkasu (pagrindu) ir fonu gėlynams.“

Želdynų projektuotoja prisipažįsta, kad taikomosios dailės studijos padėjo kuria­moje erdvėje pritaikyti spalvų ir formų kompozicijos žinias. Augalų kolekcijoje, kurioje dominuoja neįprasta laja, lapų forma ir spalva bei vertingi dekoratyvūs vaisiai, tai puikiai atsiskleidžia.

Spalvingieji

„Želdynuose spalviniams deriniams, kontrastams sudaryti tinka margalapės ir kitos spalvingos (raudonlapės, geltonlapės ar įvairių žalių atspalvių) medžių rūšys bei veislės“, – teigia kolekcininkė. Jos nuomone, monotoniją želdynuose išsklaido ir spalvingumo suteikia pa­prastasis klevas (Acer platanoides) ‘Drummondii’, kurio pavasarį jauni lapai gelsvai žali, šviesiai geltonais pakraščiais, o vasarą – žali su plačiais baltais pakraščiais. Rudenį lapai gražiai pagelsta, vėliau nusi­dažo raudonai. Auga nesparčiai.

Itin ryški nauja platanalapio klevo (A. pseudoplatanus) veislė ‘Esk Sunset’ iš Naujosios Zelandijos su labai permaininga lapų spalva: iš pradžių jie gelsvi, vėliau rožiniai, dar vėliau išmarginti kreminės arba žalios spalvos dėmių, o lapų apačia ryškiai purpurinė. Auga gana lėtai, todėl tinka ir mažiems sodams.

Neįprastai atrodo paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) ‘Memmingeri’ su margais salotinės spalvos lapais, pa­ryškintais žaliomis gyslomis. Daug kam atrodo, kad šeimininkai gaili trąšų ir au­galas serga chloroze, bet iš tiesų tai toks spalvinis hibridas.

Želdynų projektuotoja išskiria ir gyvy­bingai atrodančią paprastojo buko (Fagus sylvatica) veislę ‘Purpurea Tricolor’, ypač dekoratyvią pavasarį. Tuo metu lapai būna margi su rožiniais pakraščiais, vėliau tampa žali, kraštai šviesėja. Tai puošnus aukštas medis plačia, apvalia laja. Reko­menduojama sodinti kaip spalvinį akcentą dideliuose plotuose ir pavieniui.

Bazarų kolekcijoje rudenį originaliai atrodo sparnuotojo ožekšnio (Euonymus alatus) briaunuotos šakos ir ugninių atspalvių laja. Dėl skaisčiai raudonų lapų rudenį anglai šį krūmą vadina „burning bush“ (degančiu krūmu). Neeilinio grožio krūmas išaugina plačią, tankią, iki 1,5– 2 m aukščio ir pločio siekiančią lają. Su­brandina ryškiaspalvių vaisių: rožines, keturių skiltelių dėžutes su oranžine sėkla viduje, kurios ilgai laikosi ant šakų. Augalą galima karpyti.

Lapija tarsi karpiniai

„Neįprasta lapų forma išsiskiria karpy­talapiai: ąžuolai, kaštonai, klevai, liepos ir kiti medžiai. Žiūrint į juos, sunku pripažinti, kad tai šie medžiai. Jų tapatybę išduoda tik pažįstami žiedynai ir bręstantys vai-siai“, – atkreipia dėmesį sodo kūrėja.

Itin meniška lapijos forma pasižymi olandinė guoba (Ulmus x hollandica) ‘Jacqueline Hillier’.

Tai paprastojo skirpsto ir kalninės guobos hibridas, augantis pusiau me­deliu ar primenantis stamboką krūmą su unikalia laja – šakelės tankiai lapuotos, banguotos, persuktos. Per dešimtį metų užauga iki 1,5–2 m aukščio ir panašaus pločio. Puikiai auga ir pavėsyje. Augalai atsparūs šalčiui, ištveria iki –30 °C. Atrastas Anglijoje septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir dėl savo grožio iškart pradėtas dauginti ir auginti medelynų.

Paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ‘Pectinata’ labai skiriasi nuo įprastojo lapų forma – stipriai karpytais ir siauromis jų skiltimis.

Pasak kolekcininkės, estų išvesta nauja paprastojo klevo (A. platanoides) veislė ‘Paldiski’ prekyboje pasirodė XXI a. Lapai dekoratyvūs, žali, stipriai karpyti, iki 25 cm ilgio. Medis gali užaugti iki 14 m aukščio ir 3 m pločio. Grožiu neatsilieka ir giliai iškarpyti paprastojo klevo (A. platanoides) ‘Palmatifidum’ lapai, kurie beveik iki galo skiautėti, su ilgomis smailiomis viršūnė­lėmis. Tai lėtai rutuliška ar netaisyklinga laja augantis medelis tankiomis šakomis.

„Meniškiems karpiniams galima prily­ginti didžialapę liepą (Tilia platyphyllos) ‘Laciniata’, kurios netipiniai stipriai karpyti lapai užduoda mįslę, koks gi čia medis? Tankios kūgio formos laja gražiai atrodo ir iš toli, ir iš arti“, – sako kolekcininkė.

Itin karpytais lapais akį traukia paprasta­sis kaštonas (A. hippocastanum) ‘Laciniata’. Per 10 metų medis užauga iki 5 m aukščio ir 4 m pločio. Lapai įvairių formų, tamsiai žali ir kiekvienas sudarytas iš 7–9 minkštų karpytų skiaučių dantytais pakraštėliais. Jų dydis siekia 10–15 cm.

Bazarų sodybos želdyne iš toli paste­bima grakštuolė – siauralapė šunobelė (Rhamnus frangula) ‘Fine Line’. Tai apie 1,8 m aukščio ir 0,5 m pločio išskirtinės išvaizdos lapuotis kolonine laja. Lapai tamsiai žali, neįprastai siauri, 10 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, rudenį nusidažo ryškiai geltona spalva.

Lyros formos lapija

Vienas iš seniausių žemėje žinomų augalų – dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba), egzistavęs dar prieš 270 mln. metų, permo periodu. Dėl savo amžiaus dar vadinamas gyvąja iškasena. Jaunas medelis auga labai lėtai, vėliau vidutiniškai greitai. Vyriškų medžių laja netaisyklinga, kūgio formos, vėliau ritiniška, siauroka. Moteriškų medžių laja skėstašakė, ne­taisyklinga, platesnė. Lapai vėduoklės formos, įpjauti, iki 10 cm ilgio, ant ilgų kotelių, ryškiai žali, rudenį auksiniai. Vaisius – geltonas, nemalonaus kvapo, 2–3 cm skersmens kaulavaisis. Lapai turi vaistinių savybių.

Sodo kūrėjos teigimu, gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) užauga didžiuliu puošniu medžiu, kaip ąžuolas ar klevas, tad sodinant reikia palikti daug erdvės jo grožiui atsiskleisti. Juo galės džiaugtis net kelios šeimos ir giminės kartos. Lapai išskirtinės lyros formos, ilgakočiai, 10–20 cm ilgio ir panašaus skersmens, plačia tarsi nukirsta viršūne, smailiomis skiautėmis abiejuose šonuose. Storoki, viršus ryškiai žalias, rudenį pagelsta. Nors jam jau 18 metų, tačiau dar nė karto so­dybos šeimininkų nepradžiugino tulpės formos žiedais. Tad reikia laukti ir tikėtis, kad kitais ar dar kitais metais pražys.

Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioi­des), pasak Audronės, išsiskiria itin dide­liais, mūsų krašto florai nebūdingo dydžio lapais – 25 cm ilgio ir pločio, širdies formos, šviesiai žalios spalvos. Rudenį lapai gra­žiai pagelsta ir anksti po šalnų nukrinta. Žiedai itin puošnūs, netaisyklingi, dvilū­piai, varpelio formos, 3–5 cm skersmens, balti arba gelsvi, viduje su oranžinėmis ir violetinėmis dėmelėmis, sutelkti statme­nose šluotelėse, labai panašūs į kaštonų, maloniai kvepia, vilioja bites. Žydi birželio antroje pusėje–liepą.

Natūralistiniai gėlynai

Nors aistringa augalų mėgėja augina ne vieną šimtą daugiamečių gėlių, dekoraty­vinių medžių ir krūmų, kasmet vis atranda kokį augalą. Gėlyno atgaiva aguonos – itin mėgstamos kolekcininkės. Gėlyne jos dažnai pasisėja ir užpildo atsiradusį laisvą plotelį. Jų įvairovė gausi: ir vienmetės, ir daugiametės, įvairių spalvų ir skirtingo dydžio tuščiaviduriais ar pilnaviduriais žiedais. „Vieną kartą įsigijus dekoratyvinių aguonų sėklų, džiaugsmo turėsi ilgam, – su šypsena sako Audronė. – Jų žiedai švyti tarp įvairių gėlių.“ Pavasarį per tankiai sudygusias tenka išretinti ar net išravėti, kad neužgožtų kitų augalų.

Rožyną inspiravo užsakovai, kuriems Audronė projektuoja ir apželdina sodybas, nes dauguma jų prašo įrengti rožynus ar pasodinti jų grupes. „Kaip galiu siūlyti žmo­nėms rožių veisles, pati jų neišbandžiusi: koks žydėjimo laikotarpis, ar atsparios ligoms ir šalčiams, ar saulė neišblukina žiedlapių, ar lietus nesugadina žiedų, ko­kius palydovus parinkti, – vardija želdynų dizainerė. – Tad tik eksperimentuodama ir atsakydama į klausimus suprantu, kokius rožių derinius galiu pritaikyti konkrečioje sodyboje ar kitoje erdvėje.“

Kolekcininkė augina daugiau kaip 40 veislių rožių, daugiausia iš jų flori­bundinių ir smulkiažiedžių poliantinių, džiuginančių puošniu ir ilgu žydėjimu – nuo vasaros pradžios iki rudens vidurio. Anksčiausiai geltonais žiedais pražysta ‘Anny Duperei’, ‘Chipendalle’ ir ‘Fresia’, pastarosios dvi išsiskiria labai kvapniais žiedais. Ji džiaugiasi puošnia, nereiklia ir ilgai gėlyną puošiančia ‘Leonardo da Vinci’ – avietiniais bijūno formos žiedais, kaip angliškųjų rožių, ir įdomius dvispalvius žiedus dovanojančia ‘Nostalgie’.

Jau kelintus metus A. Bazarienę žavi dekoratyviniai česnakai, derantys gėlyne su pavasarį žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis, vėliau – rožėmis, daugiametėmis žydinčiomis gėlėmis ir varpiniais žolynais. Šią vasarą ji suskaičiavo, kad augina net 32 dekoratyvinių česnakų rūšis ir veisles. Ne vieną gėlininką jie sugundė spalvų, formų įvairove, skirtingo dydžio žiedynais ir skirtingo aukščio stiebais. Jais galima džiaugtis nuo pavasario iki vėlyvo rudens.

Seniau viendienės, lelijos, vilkdalgiai, tulpės augintos ištisomis kolekcijomis, dabar šie augalai puošia natūralistinius gėlynus, kuriems draugiją palaiko deko­ratyviniai varpiniai žolynai, veronikūnai, šalavijai, veronikos, gubojos, astrantijos, pentiniai, kurpelės, šluoteliniai flioksai, kraujažolės.

Gyvenimo kredo

Audronė nemanė, kad paprastas susidomėjimas augalais taps hobiu, darbu ir poilsiu, užpildančiu didžiąją gyvenimo dalį. Ji gali drąsiai prisipažinti, kad yra priklausoma nuo augalų – vis norisi įsigyti daugiau veislių, stebėti, eksperimentuoti ir rasti jiems tinkamą vietą gėlyne, sekti naujas tendencijas, dalyvauti seminaruose.

„Jei turite žemės plotą – kurkite savo sodą ir niekada nebus nuobodu. Net nepajusite, kaip gyvenime atsiras daug naujų spalvų, potyrių, įdomių žmonių ir pavasario laukimo. Būtinai paskaitykite vokiečių gamtininko Peterio Wohllebeno knygą „Paslaptingas medžių gyvenimas“, – pataria kūrybingoji augalų kolekcininkė.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Audronės BAZARIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.