Medžioklė vyko tamsiu paros metu ir buvo leidžiama medžioti usūrinius šunis, šernus bei lapes. Tačiau per planinį gamtosaugininkų patikrinimą Zaubės, Ķeipenės ir Taurupės apylinkėse buvo nustatyta, kad buvo nušautas šalyje ypač saugomas rudasis lokys. Latvijos televizija paskelbė, kad tai buvo jaunas lokio patinas.
„Čia nebuvo supainiota su jokiu kitu gyvūnu, ir tai nebuvo lokio ataka. Medžiotojas buvo ant pakeltos platformos, kaip reikalaujama pagal reglamentus. Bylos aplinkybės rodo, kad buvo tiesioginis šūvis ir medžiotojas suprato, ką daro“, – televizijai pakomentavo Valstybinės miškų tarnybos Medžioklės skyriaus vedėjas Valteris Lūsis.
Tai pirmas atvejis, kai buvo atskleistas lokį neteisėtai nušovęs asmuo. Nušautų lokių Latvijoje buvo užfiksuota ir anksčiau, tačiau pareigūnams nepavykdavo nustatyti brakonierių tapatybių.
„Iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris yra skirtas specialiai saugomų augalų ir gyvūnų apsaugai, konfiskuotas pats nušautas lokys, taip pat medžioklės ginklai. Kaltieji nustatyti“, – informavo valstybinės policijos atstovė Līga Dziļuma.
Latvijos televizija susisiekė su tose apylinkėse medžiojančio būrelio vadovu, tačiau šis paprašė neskelbti detalesnės informacijos, motyvuodamas tai raštu: „Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusius priešiškus ir radikalius komentarus, kuriuose raginama imtis griežtų veiksmų prieš medžiotojus ir net jų šeimos narius, prašome susilaikyti nuo konkretaus kolektyvo, kuriame įvyko incidentas, pavadinimo paminėjimo. Esame šokiruoti dėl to, kas įvyko, ir smerkiame tokius veiksmus! Visada pasisakėme už etišką ir teisėtą medžioklę.“
„Lokys nėra medžiojamas gyvūnas“, – akcentavo Latvijos medžiotojų sąjungos valdybos pirmininkas Juris Buškevics. – „Akivaizdu, kad šiam šauliui medžioklės ginklo leidimas bus panaikintas ir bus sprendžiama dėl nuobaudos.“
Brakonieriui dabar gresia bauda, trumpalaikis laisvės atėmimas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Praėjusiais metais Latvijoje buvo suskaičiuota 150 rudųjų lokių. Jie yra ypač saugomi.
„Lokys yra didžiausias plėšrūnas Latvijoje ir antras pagal dydį žinduolis. Jo ekologinis pėdsakas mūsų miške yra gana didelis ir svarbus, o vienas individas daro didesnį poveikį visai miško ekosistemai nei varlė ar rupūžė“, – pridūrė Janis Ozoliņš, Miškų mokslo instituto „Silava“ vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Žurnalas „Medžioklė“ skelbia, jog šiuo metu Estijoje gyvena apie 1200 lokių, todėl pagal tankį tai viena didžiausių lokių populiacijų Europoje, vertinant pagal teritorijos plotą.
Estijoje lokių populiacija stabili ir kontroliuojama per reguliuojamą medžioklę – kasmet leidžiama sumedžioti dalį gyvūnų, kad būtų palaikytas natūralus balansas.
Remiantis Aplinkos agentūros pernai birželį paskelbta ataskaita, Estijoje buvo užfiksuotos 112 skirtingų meškų šeimų su vienodo amžiaus jaunikliais.
Estijoje lokių medžioklės sezonas paprastai prasideda rugpjūtį, tačiau jis buvo laikinai sustabdytas dėl teisinio ginčo, todėl nusikėlė į rugsėjį.
Paradoksalu, bet estų aplinkosaugininkai pažymi, jog didelį lokių skaičių daugiausia nulėmė žemės ūkio plėtra, ypač kukurūzų pasėlių didėjimas. Anksčiau lokius viliojo avižos, o dabar pagrindinis masalas yra didelio cukraus kiekio kukurūzai – rudenį, kai pradeda bręsti grūdai, tai lokiui yra puikus maistas. Žinoma, ūkininkai nėra sužavėti šių plėšrūnų populiacijos gausėjimu, todėl medžioklės padeda tai reguliuoti.
Latvijoje, kaip minėta, oficialiai registruojama apie 150 lokių, daugiausia šalies šiauriniuose ir rytiniuose regionuose, tačiau šioje šalyje juos medžioti draudžiama.
Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ praneša, jog Lietuvoje jau daugiau kaip pusantro šimto metų nėra gauta žinių apie pastoviai gyvenančius lokius. Kartas nuo karto jie užklysta iš Latvijos ir Baltarusijos miškų, tačiau ilgai neužsibūna. Tam turi įtakos mažas miškingumas ir didelių masyvų nebuvimas, kuriuose būtų ramu bei saugu gyventi ir vesti jauniklius.
Lietuvoje lokys įtrauktas į Raudonąją knygą.
Čia galima pamatyti stambiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir lokių) stebėjimo duomenis per pastaruosius trejus metus.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) neseniai sukūrė specialų virtualų žemėlapį, kuriame galima sekti lokių buvimo ar lankymosi vietas šalyje. Toks žemėlapis leidžia visiems besidomintiems šalies gamta ne tik stebėti, bet ir dar geriau pažinti meškų gyvenimo būdą, migraciją ar pasitikrinti lokacijas, kuriose jos gali būti.
Prieš daugiau nei kelerius metus medžiotojai pradėjo fiksuoti tiek lokių pėdas, tiek juos pačius medžioklės metu ar pašarinėse aikštelėse. Pastaruoju metu tokių atvejų padaugėjo, o medžiotojų bendruomenė savaime įsitraukė į jų fiksavimą, informacijos apie tai sklaidą savo bendruomenėje, tačiau ji aktuali kur kas didesniam visuomenės ratui.
Žemėlapyje galima matyti tikslią vietą, kur buvo fiksuotas lokys, taip pat sužinoti papildomą informaciją apie konkretų atvejį – gyvūno dydį, pastebėjimo laiką, lytį, jei ji bus nustatyta, bei populiacijos mastą ar pavienius judėjimus.
Taip pat LMŽD paskelbė specialias rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis, sutikus lokį.
Parengė Ričardas Čekutis