Latvijoje prie Ventspilio sumedžiotas šakalas

2021/08/13

Šakalai Baltijos šalyse nėra tokia didelė naujiena, nors dar retokai matomi. Latvijoje ir Estijoje šie mūsų gamtai svetimi plėšrūnai medžiojami jau kelerius metus, nors ir negausiai. Vis dėlto atrodo, kad kai kuriuose regionuose šakalai tapo ar netrukus taps problema.

Latvijoje vėl sumedžiotas paprastasis šakalas (Canis aureus) – plėšrūnas, keliantis pavojų kanopinių ir visų kitų gyvūnų mažyliams, ant žemės lizdus sukantiems ir griežtai saugomų rūšių paukščiams. Pasirodo, Ventspilio savivaldybėje medžiotojai vis sumedžioja šakalų, tačiau nepaisant to jų populiacija sparčiai auga.

Ventspilio medžiotojui Dmitrijui Savčenkovui neseniai pavyko sumedžioti šį gyvūną. „Jau pernai žinojau, kur jų urvai, tad bandžiau sumedžioti ir tykodamas, ir prie šėryklos, ir ieškodamas, bet kiekvieną kartą kas nors sutrukdydavo – tai rūkas, tai lietus, tai dar kas nors. Pernai taip ir nepavyko gauti trofėjaus“, – atskleidė medžiotojas.

Paprastųjų šakalų vados – itin gausios. Dmitrijus pasakojo, kad pernai plotuose pastebėta plėšrūnų šeimyna su dviem jaunikliais, o šiemet ta pati pora jau turi vienuolika mažylių, iš kurių vieną sumedžiojo kolega.

„Ir tai ne vienintelė vieta, kur šie invaziniai plėšrūnai gyvena. Žinau kitų šakalų urvų. Vienas jų yra vasarnamių kaimelyje“, – tokiu teiginiu medžiotojas patvirtino ir žurnalo skaitytojų teiktą informaciją, kad šakalai matomi vasarnamių ir kaimų teritorijose. Viena skaitytoja susisiekė su redakcija ir papasakojo, kad už dvidešimties metrų nuo jos vasarnamio irgi yra šakalų urvas, ir plėšrūnai vis stebi ją per tvorą. „Visiškai nebijo. Tupi už tvoros ir žiūri, kaip sode dirbu“, – sakė moteris.

Po trijų dienų tykojimo ir sekimo Dmitrijui pavyko pagaliau sumedžioti šakalą. Medžiotojas atskleidė, kad sekdamas plėšrūną pėdsakais ir prisimindamas ankstesnę patirtį miške jis rado išmindytą pievelę. Dmitrijus sakė, kad maždaug iš šios vietos dažnai girdėdavosi šakalų choro daina. „Šakalai kaukia kaip vilkai, tik aukštesniu tonu. Jų giesmė panašesnė į jaunų vilkų“, – dalijosi įžvalgomis medžiotojas.

Prie kaukimo „scenos“ įvykiai pradėjo rutuliotis labai staigiai. „Supratau, kad gyvūnai kažkur netoliese. Kartkartėmis mačiau sujudant žolę netoli manęs, bet paleisti šūvio nebuvo galimybės. Pagaliau, kai po šių ženklų supratau, kad gyvūnas artėja prie vienintelės proskynos, pasiruošiau šūviui ir sėkmingai sumedžiojau plėšrūną, – pasakojo medžiotojas ir atskleidė, kad iš šakalo kailio pasigamins patiesalą ant grindų. – Vasarą šakalo, kaip ir visų kitų gyvūnų, kailis plonesnis, o žiemą jis net vešlesnis nei lapės. Tikrai medžiosiu toliau ir atšalus orui. Bandysiu šakalą prisivilioti lapių vilbyne, mėginsiu ir prie šėryklos patykoti.“

Dmitrijus įsitikinęs, kad galimybės išnaikinti šią invazinę rūšį prarastos: „Niekada nebegalėsime sumažinti šakalų skaičiaus iki visiško nulio, nes jie puikiai prisitaiko, yra negailestingi, apsukrūs ir sumanūs. Ir jų vados labai didelės.“

Šen bei ten Latvijoje pastebima ir sumedžiojama paprastųjų šakalų. Anksčiau dauguma medžiotojų nežinojo, koks tai gyvūnas, bet dabar jis nieko nebestebina. Deja, į mūsų gamtą atėjo dar vienas mažasis plėšrūnas.

Žiniasklaida nuolat praneša apie pastebėtus ar sumedžiotus šakalus, apie mokslininkų vykdomus genetinius tyrimus. Šiemet šakalų pastebėta ne tik Ventspilyje, bet ir prie Rygos. Fotografas Viktoras Ivanovas, kuris miške įrengė specialią šėryklą su paslėpta kamera, žiniasklaidai atskleidė, kad ten apsilankė ir šakalų šeima.

Kitų Europos didmiesčių patirtis rodo, kad vos pasirodžiusi miesto aplinkoje ši rūšis sėkmingai prisitaiko ir lieka gyventi netoli žmonių būstų, sąvartynų ir kitų lengvai prieinamo maisto vietų.

Paprastieji šakalai įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Jų sezonas sutampa su vilkų sezonu, įskaitant tausojimo periodą nuo balandžio 1 iki spalio 14 d. (Latvijoje – iki liepos 14 d.).

Kataryna ŠTERNA