Laukiama, kada pirmoji besėklių gervuogių veislė užkariaus uogų rinką

Naujoji besėklių gervuogių veislė šiemet sėkmingai atlaikė ir lauko bandymus. Pirmojo derliaus uogos buvo saldžios, nuskintų gervuogių skonio savybės nesikeitė, o pačios uogos gerai laikėsi transportuojamos. Tikimasi, kad jau po kelerių metų jos bus prieinamos plačiajai visuomenei.

Besėklei veislei sukurti mokslininkai panaudojo sudėtingą CRISPR (Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) technologiją, daugkartinio redagavimo metodus. Tai leido identifikuoti konkrečius genomo taškus ir juos redaguoti, kad būtų pakeistos augalo savybės. Ši technologija leidžia pagerinti augalo savybes neįvedant kitos rūšies DNR.

„Pairwise“ vyriausiasis technologijų vadovas Ryanas Bartlettas tikisi, kad sėklų neturinčios uogos ne tik pakeis gervuogių rinką, bet ir taps pirmuoju žingsniu koreguojant kitus augalus, pavyzdžiui, kuriant vyšnias be kauliuko.

Pasak vieno iš įmonės įkūrėjų ir vyriausiojo verslo vadovo Haveno Bakerio, daugiau nei 30 proc. uogų pirkėjų nemėgsta sėklų, dar daugiau jų gervuogių iš viso neperka ir renkasi tokias uogas, kuriose sėklų nėra.

Bet sėklų klausimas buvo ne vienintelė ekspertų užduotis. Sėkmingai pakoregavę DNR mokslininkai pašalino spyglius ir sukūrė mažesnį, kompaktiškesnį krūmą. Tai itin aktualu uogų skynėjams ir augintojams. Prie naujosios veislės gervuogių lengviau prieiti, patogiau pasiekti uogas, o tai reiškia, kad ant krūmelių jų lieka mažiau.

Be to, mažesni ir kompaktiškesni krūmai gali būti sodinami tankiau. Pirmieji „Pairwise“ bandymų duomenys parodė, kad auginant šią veislę galima gerokai padidinti iš hektaro gaunamą derlių, o sąnaudos padidėja minimaliai, nes vienai uogų dėžutei priskinti sunaudojama mažiau vandens ir žemės.

Į klausimą, kodėl eksperimentui pasirinkta ne pati populiariausia uoga, Niujorko valstybinio universiteto (JAV) absolventė Laurena Redpath, prisidėjusi prie besėklių gervuogių veislės kūrimo, atsako labai paprastai. Nors su gervuogėmis, pasak jos, dirbti sunkiau nei su kitais augalais, nes jos turi kelis chromosomų rinkinius, dėl vegetacinių savybių rezultatai gaunami greičiau. Laikas nuo pasodinimo iki derėjimo trunka trumpiau, todėl greičiau galima įvertinti augalo pokyčius.

Sėkmingai išbandytą technologiją tikimasi pritaikyti ir kitiems sodo augalams. Matyt, anksčiau ar vėliau galėsime mėgautis ir vyšniomis ar trešnėmis, nesirūpinti, kur padėti kauliuką.

ŪP portalo informacija

„Pairwise“ svetainės nuotr.