Laukiant pirmojo vynuogių derliaus

Vynuogių sodinimas

Nusipirkus vynuogę, kyla klausimų: kaip ją sodinti; ar didelė turi būti duobė; kaip gerinti dirvą; kada tręšti? „Sodinda­mas į duobę įberiu šiek tiek kompostinės žemės. Tręšiu tik suaugusius, ne mažiau kaip ketverių metų augalus. Per arti ša­knų sudėjus trąšas, gali nudegti šaknys, vynuogės augimas sustos, per vėlai patrę­šus – suintensyvės augimas ir per trumpą vasarą vynuogė nespės pasiruošti žiemoti, nesumedės“, – konsultuoja V. Budrevičius.

Jis vynuoges, ypač atviromis šaknimis, sodina pavasarį, nors pernai kelias paso­dino rudenį, tad šiemet lauks rezultato. „Vazonuose augintus sodinukus galima sodinti bet kada“, – primena ūkininkas.

Vynuogei nereikia didelės duobės. „Turiu 20 cm skersmens benzininį grąžtą, išgręžiu tokią duobę ir vynuoges sodinu pasvirai, įstrižai, ne giliau nei 30 cm. Pasviro sodinimo pranašumas – vynuogės greičiau auga. Žemė įšyla negreitai. Vynuogių vegetacija prasideda tada, kai grunto temperatūra siekia +10 °C. Pasvirai paso­dinto sodinuko šaknys bus arčiau žemės paviršiaus ir gaus daugiau šilumos. Kitas tokio sodinimo pranašumas – vynuogę žiemą bus lengviau prilenkti prie žemės ir uždengti“, – sako specialistas.

Pasodintą sodinuką reikia gausiai palieti. Jei paliejus apie šaknis suslūgsta žemė, reikia ją sulyginti. Vynuogių augintojas pataria: „Antrą kartą lieti tik tada, kai vynuogė pradeda rodyti, kad auga. To­liau viskas priklausys nuo formavimo, ar planuojate žiemai dengti. Jei ketinate vynuoges dengti, reikėtų sodinti įdubime, kiek žemiau žemės lygio. Tada ūglius žiemą galima prilenkti lygiai su žeme ir dengti nuo šalčio.“

Pirmieji metai

„Kitų metų vynuogių kekė užsimezga šių metų pumpure. Šiemet karpydamas vynuoges galvoju apie kitų metų derlių“, – sako V. Budrevičius, kai kalba pasisuka apie genėjimą. Jis, anksti pavasarį paso­dinęs sodinuką, pasirūpina atramomis, kad ūgliams nereikėtų šliaužti pažeme, ir laukia vegetacijos. Jei pasodina anksti, gali tekti saugoti nuo šalnų: išsprogusius pumpurus pakanda net –1 °C, o kitiems išsprogti prireiks 2–3 savaičių. Tada rudenį vynuogės nespėja laiku sumedėti ir nušąla.

„Po gegužės pasodinus vegetuojančius sodinukus, pradedame formuoti: palieka­me porą pumpurų, kurie arčiausiai žemės (jų reikės kitąmet), tada dar 3 (jie bus reikalingi šiemet) – likusią dalį, visą viršūnę nukerpu. Taip nevarginame pirmamečio augalo, kurio šaknys buvo kiek pažeistos persodinant. Nukirpus augimas stabteli, paskui iš aukščiausių pumpurų pradės sprogti ūgliai ir vynuogė augs toliau. Būtų gerai, kad neišsprogtų visi palikti pumpu­rai, bet tai priklauso nuo augalo“, – teigia V. Budrevičius.

Vynuogių augintojas sako, kad pirmais metais reikia palikti augti 1–2 ūglius ir stebėti: „Jei tvirti, maždaug pieštuko sto­rio, gerai auga, viršūnėlės užsilenkusios, palieku. Jei matau, kad vienas atsilieka, skursta, greičiausiai šaknų pajėgumo neužtenka, tada vienam iš ūglių nukerpu viršūnę. Lapus palieku – jie vykdo fotosin­tezę ir maitina šaknis. Likęs stipresnis ūglis laisvai auga iki rudens, jį reikia pririšti prie atramos. Pirmaisiais metais nepalikite uogų kekių – pirmiausia turi sustiprėti augalas. Jei pasodintas metų sodinukas ir labai norisi paragauti – pasilikite ne visą kekę, o 2–3 uogas. Tokiu atveju antrais metais kekių geriau nepalikti.“

Antroje vasaros pusėje ūgliai pradeda ruduoti, prasideda medėjimas, augalo pasiruošimas žiemai. „Kas nesumedėja, tas neperžiemoja. Tikslas – kad sumedėtų du apatiniai pumpurai, – sudeda akcentus augintojas. – Atėjus rudeniui nesumedėju­sią dalį nupjaukite, palikite tik minėtus 2–3 pumpurus (vieną galite pasilikti atsargai, nes antraisiais metais reikės dviejų), o nukritus lapams, prasidėjus stipresniems šalčiams (daugiau nei –5 °C), užpilkite šiek tiek durpių (jų nemėgsta pelės) ir ant viršaus uždėkite maišą – bulvių ar panašų, be plėvelės viduje – pro tokį augalas gali kvėpuoti, bet jei labai stipriai lyja, dalis vandens nubėga į šalį. Pirmi metai baigti.“

Antrieji ir tretieji metai

Antraisiais metais įvertinkite augalą. „Jei pernai vynuogė gerai augo, sume­dėjo didelė dalis, bus daug ūglių – gal bus galima palikti ir vieną uogų kekę. Pats taip nedarau, noriu, kad pirmiausia išsivystytų šaknynas. Svarbu nuspręsti, kaip formuosite: ant atramų ar vielų. Genėjimo būdų yra apie 2 000. Nuo to priklauso, kiek ūglių paliksite, tačiau reikia pasilikti maždaug dvigubai daugiau nei buvo pernai. Jei pirmais metais palikote vieną, antrais palikite du, trečiais – tris keturis. Visada reikia stebėti patį augalą: jei ūgliukai ploni, augalas vargsta, palikite mažiau ūglių“, – pataria vynuogininkas.

Nors genėjimas priklauso nuo forma­vimo būdo, bet kokiu atveju šalinkite pažastinius ūglius. „Antrąjį rudenį vėl nukirpkite tiek, kiek nesumedėjo, pasilik­dami pumpurų, iš kurių kitąmet augalas vėl leis ūglius. Atšalus orams prilenkite prie žemės, denkite. Mėgstu dengti agroplėvele, ji pavasarį apsaugo ir nuo šalnų“, – sako ūkininkas.

Trečiais metais pavasarį atšilus orams, nuimkite plėvelę, pririškite vynuogę prie atramų arba vielų, saugokite nuo šalnų. Saviškes Vidas laiko nuolat uždengtas iki balandžio, nes net gegužę pasitaiko šalnų.

Tada, atsižvelgiant į vynuogės augi­mą, palikite 3–4, gal net 5–6 ūglius, ir juos formuokite pagal tai, kokios formos vynmedžio norėsite kitąmet. Geriausia palikti arčiausiai centro augančius ūglius, taip patogiausia formuoti ir dengti augalą. Trečiais metais pasilikite kelias uogų kekes. „Retai kada galima pasilikti visas. Yra tokių vynuogių savižudžių, kurios primezga tiek uogų, kad visas palikęs, pražudytum auga­lą. Jas nokindamas vynmedis išeikvos per daug jėgų, nespės sumedėti ir nušals. Reikia įvertinti ir uogas: jei nedidukės, galima pasilikti keliomis daugiau. Sveikiname su pirmu derliumi!“ – šypsosi V. Budrevičius.

Atėjus rudeniui, kartokite tą patį: nukirp­kite apie 90 proc. vynuogės, palikdami po 2–3 pumpurus ant kiekvieno sumedėjusio ūglio, arba tiek, kiek reikia pagal atramą. „Kirpkite galvodami apie kitų metų derlių. Normalaus galima tikėtis 4–5 metais, – per­spėja vyras nekantruolius. – Vynuogės dera ilgai, vynmedis auga 100 metų ir ilgiau.“

Vėlesniais metais jau galima pradėti ir tręšti. Ūkininkas pasakoja, kad tręšia suaugusius krūmus po žydėjimo, prireikus laisto, purškia nuo ligų. Dažniausiai puola puvinys, tikroji ir netikroji miltligė. Nuo jų augalai purškiami profilaktiškai.

„Vynuogių priežiūra – ne matematika, o tik gairės. Reikia remtis literatūra, kon­sultuotis su specialistais, kitais augintojais, tačiau sprendimus priimti pagal situaciją“, – įsitikinęs vynuogininkas.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKYTĖ

Vido Budrevičiaus nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.