Laukti audros ar laiku išvengti bėdos?

Medis ar laidas?

Apie audros padarinių šalinimą pastarosiomis savaitėmis daug kalbėjęs iš pareigų atsistatydinęs „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila akcentavo, kad per 80 proc. elektros tinklo pažeidimų būna susiję su medžiais ir augmenijos šakomis. O norint pašalinti pavojingą medį, anot jo, procedūros užtrunka apie pusmetį. Per tą laiką gali praūžti ne vienas stipresnis ar silpnesnis vėjas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius Seime per Vyriausybės valandą sakė, kad visoms ministerijoms buvo duotas pavedimas pasižiūrėti, ką galima padaryti, jog nebūtų kartojamos klaidos. Jis pirmiausia akcentavo ilgalaikį ir strateginį tikslą – elektros linijų tiesimą po žeme. Taip pat jis pabrėžė ir elektros linijų proskynų pločio didinimą, paminėjęs, kad Latvijoje ir Estijoje jos yra gerokai platesnės. „Lietuva turbūt myli gamtą, neabejinga aplinkosaugai ir turi labai kuklias proskynas. Aš prašysiu politikų paramos ir pagalbos, nes vėl bus eiliniai politiniai debatai: ar medis, ar laidas. Būtų labai gerai ypač pavojingus, pasvirusius medžius likviduoti. Ir nelaukti kitos audros, kol jie užkris ant laidų. Proskynų ar pavojingų medžių šalinimo klausimas tikrai bus keliamas, nes tai padaryti turbūt pigiau, nei elektros oro linijas perkelti po žeme“, – sakė premjeras.

Ministras Pirmininkas kartu pastebėjo, kad tai, kas susiję su prisilietimu prie medžio, gali turėti įvairių vertinimų. Jis teigė neturintis omenyje Labanoro girios ar kitų saugomų teritorijų, bet yra fizinių asmenų, kurie neleidžia liesti laidus siekiančių medžių, nes jiems jie yra brangūs. „Valstybė turi parodyti imperatyvą, nes jeigu savininkai nenori tvarkytis, neleidžia ESO sutvarkyti, sako, kad, pavyzdžiui, eglė su seneliu sodinta, graži ir jiems brangi, iškyla daug problemų, kai ji nukrenta ant laidų. Tai turime turbūt padaryti politines išvadas ir kompleksiškai pasižiūrėti į sprendimo būdus“, – poziciją išsakė M. Sinkevičius.

Tūkstančius siekianti žala gamtai

Visgi dažniau viešai girdimi gyventojų nusiskundimai dėl to, kad jie prašo leidimų šalinti, jų akimis, pavojingus medžius, bet savivaldybės jų neišduoda. Nereta situacija, kai žmonės tikina, kad medis gali nuvirsti, ardo pastatų pamatus, tačiau iš savivaldybių specialistų išgirsta, jog medis nekelia grėsmės. Žinia-
sklaidoje buvo aprašyti atvejai, kai, gyventojų teigimu, negavus leidimo šalinti medžio, jis nukrito ant automobilio ar namo.

Jeigu žmogus nukirstų saugotiną medį, jam tektų plačiai atverti piniginę, nes grėstų gauti baudą bei atlyginti žalą gamtai. O tai jau siekia šimtus ir tūkstančius eurų. Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kai šios kompensacijos mokėti nereikia).

Reikia pokyčių

LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė sutiko, kad reikia atitinkamų įstatymų pakeitimų. „Pamatėme, kiek įvyko skaudžių padarinių ir kiek daug reikia padirbėti teisės aktų pakeitimo lygmeniu. Šiuo metu yra analizuojama situacija ir vertinama, kokių būtent pokyčių reikėtų. Apie tai kalbėta Seimo Energetikos ir darnios plėtros bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Dabar įvairų institucijų ir subjektų aktyvumas bei suinteresuotumas šiuo atžvilgiu yra labai didelis. Vienareikšmiškai reikia pakeitimų įvairiose srityse, taip pat – ir želdinių šalinimo“, – pripažino LSA atstovė.

Kartu ji pastebėjo, kad savivalda, kaip ir Seimo komitetai ar parlamentarai, gali inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kreiptis į Aplinkos ministeriją (AM). „Dabar tikrai yra toks poreikis, tik reikia išsigryninti, kad nebūtų vėl perlenkta lazda į kitą pusę ir nebūtų piktnaudžiaujama“, – teigė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė. Visgi A. Kazlauskienė kvietė turėti omenyje, kad atvejai yra skirtingi, todėl juos suniveliuoti ir rasti vieną atsakymą būtų sudėtinga. Anot jos, čia turėtų suveikti logika ir žmogiškasis faktorius, siekiant įvertinti konkrečią situaciją.

Piktnaudžiavimo pasekmė

LSA patarėja aplinkos ir energetikos klausimais svarstė, kad griežtesniam želdinių tvarkymo reglamentavimui įtakos turėjo piktnaudžiavimo atvejai didžiuosiuose miestuose, kai nekilnojamojo turto vystytojai savivaliavo, o tai sukėlė savivaldybių nepasitenkinimą ir paskatino nustatyti daugiau želdinių tvarkymo apribojimų.

„Pastarųjų metų situacija dėl nekilnojamojo turto vystytojų elgsenos ir sukūrė tokią padėtį bei neigiamą visuomenės požiūrį. Tokiu būdu susidaro lyg užburtas ratas: savivaldybės bijo leisti šalinti per daug medžių, o žmonės dėl to pyksta. Dabar didžiausias iššūkis – kaip rasti aukso vidurį“, – aiškino A. Kazlauskienė. Anot jos, reikės laiko, kol bus peržiūrėti atitinkami teisės aktai, svarbu, kad viskas, kaip yra, nebūtų palikta ateičiai.

Nuspręsti turi valstybė

LSA viceprezidentas, Klaipėdos r. meras Bronius Markauskas, ŪP paklaustas, ar želdinių apsauga pas mus nėra perteklinė, svarstė, kad tai galima vertinti įvairiai. Jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos r. savivaldybė pasižymi mažu miškingumu, ypač vystomose naujose priemiestinėse teritorijose labai trūksta žalių plotų, medžių, todėl natūralus noras, kad būtų išsaugoma kuo daugiau augmenijos.

Meras teigė, kad tiek verslas, tiek gyventojai dažnai kreipiasi į savivaldybę dėl medžių šalinimo. Kartu priminė, kad jeigu ir leidžiama šalinti medžius, yra skaičiuojama atkuriamoji vertė gamtai ir ji dažnai būna pakankamai nemaža. „Praeitą savaitę turėjau susitikimą su žmogumi, kuris įrodinėjo, kad didelis beržas yra palinkęs. Visada yra ekspertinio vertinimo galimybė, kada jau atestuoti specialistai gali įvertinti, ar medis kelia pavojų, ir tokiu būdu nuspręsti dėl jo šalinimo. Ten, kur būtina, mes tikrai suteikiame leidimus. Ir patys seniūnijose šaliname medžius, kai jie kelia pavojų žmonėms, pastatams ar kitai infrastruktūrai. Aišku, kad medžius reikia saugoti, bet jeigu jie jau yra pažeisti ar per seni, ką ir ekspertai paliudytų, tikrai turėtų būti leidžiama juos pašalinti“, – samprotavo B. Markauskas. Meras pripažino, kad pastaroji audra parodė, kiek medžiai padaro žalos elektros tinklams, todėl reikia sprendimų ne kiekvienos savivaldybės, o valstybės lygiu.

Daug pavojingų medžių

Ilgametis miškų sektoriaus autoritetas, buvęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Miškų instituto mokslo darbuotojas dr. Virgilijus Mikšys sakė, kad būtų sudėtinga pateikti vienareikšmį vertinimą, nes yra daugybė atvejų ir aplinkybių.

„Bet mano yra tokia bendra nuomonė, kad mes turime per daug pavojingų medžių, ypač ten, kur jų neturėtų būti – šalia pastatų, automobilių stovėjimo aikštelių, prie kelių ir net miškuose. Labai juos saugome, gailime, o paskui labai verkiame, kad sutrikdytas eismas, apgadinti automobiliai ar pastatai ir panašiai“, – samprotavo miškininkas. Jis nesiėmė vertinti, kaip savivaldybės išduoda leidimus šalinti medžius, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. Dr. V. Mikšys tik pastebėjo, kad kritinės būklės medį nėra taip sudėtinga nustatyti. „Geriau jau kokį įtartiną medį pašalinti, jeigu jis yra prie elektros linijų, pastatų ar kitur, ir vieną ar du pasodinti tinkamoje vietoje, negu laikyti tokią grėsmę ir tikėtis, kad bėda praeis pro šalį. Kartais praeina, o kartais – ne. Juk žmogaus gyvybė, sveikata, galų gale, ir jo turtas yra svarbesni“, – konstatavo redakcijos pašnekovas.

Ar pakeis tvarką?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.