Laukuose suūžė kombainai

Derlingumu nesiskundžia

„Tradiciškai javapjūtės pradžia skelbiama, kai pradedami kulti žieminiai kviečiai, žieminiai rugiai. Žieminiai miežiai Lietuvoje – vis dar šiokia tokia egzotika, jų auginama nedaug, tačiau jie duoda pradžią – juos pjaudami ūkininkai išbando kombainus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, praėjusiais metais šalyje buvo deklaruota 44 168 ha žieminių miežių.

Bene vieni pirmųjų žieminius miežius pradėjo pjauti Jurbarko r. ūkininkai. „Šiemet kombainai išvažiavo į laukus ypač anksti – birželio paskutinėmis dienomis, todėl vieni žieminius miežius jau nukūlė, kiti – baigia. Vidutinis miežių derlingumas – 6 t“, – ŪP teigė Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas. Jis ir pats ūkininkauja. Per 300 ha su sūnumi dirbantis R. Jovarauskas šį sezoną miežiais buvo užsėjęs 50 ha. „Nemažą plotą jais užsėjame laikydamiesi griežtos sėjomainos. Tai pigi, niekam nereikalinga kultūra, jei ne sėjomaina, nesėtume“, – nuomonės apie žieminių miežių vertę neslėpė ūkininkas.

Anykščių r. ūkininkas Vytautas Banys žieminius miežius pjauti pradėjo liepos 3 d., tačiau įsibėgėti su darbais trukdo lietus. „Leido pjauti vos kelias valandas. Iš 1 ha kūlėme 4–6 t“, – dėl prasto oro apgailestavo ūkininkas. Jo nuomone, žieminiai miežiai yra labai gera kultūra, tik reikia mokėti auginti. ŪP pašnekovas džiaugėsi, kad žieminių miežių auginimas jo ūkyje pasiteisina 100 proc.

Mišrųjį – augalininkystės ir gyvulininkystės – ūkį turintis V. Banys dirba 600 ha žemės ir laiko pieninius bei mėsinius galvijus. Augindamas grūdines kultūras, anykštėnas taiko kultūrų sėjomainą, kaitaliodamas miežius, kviečius, rapsus, kukurūzus ir ganyklines pievas.

Dzūkai džiaugsmu netrykšta

Alytaus ūkininkų sąjungos pirmininko Vytauto Patinsko teigimu, žieminių miežių pjovimas Alytaus rajone eina į pabaigą. Taip pat daugelyje ūkių jau nupjautos vasarinės žolės, nukulti purpuriniai dobilai. Miežių derlius ūkiuose labai skirtingas, kai kurie ūkininkai kulia po 2 t/ha, tačiau yra kuliančių ir po 6 ar net 7 t/ha.

„Rajone žieminių miežių plotai nėra dideli. Kai kurie ūkininkai metus, dvejus juos paaugina ir atsisako, pakeičia juos kitomis kultūromis. Žieminius miežius dažniausiai augina laikantys galvijus ūkininkai, patys ruošiantys pašarus. Kai kuriems augalininkystės ūkiams su jais gana sudėtingas reikalas. Sėjomainai, priešsėliui tai yra labai tinkama kultūra, tačiau jei nuėmęs miežių derlių nespėji išnaikinti pabirų, laukuose įsiveisi piktžolę“, – ŪP aiškino V. Patinskas.

Kelerius metus iš eilės pirmasis arba vienas pirmųjų javapjūtę pradedantis Alytaus r. ūkininkas Almantas Stumbras džiaugsmu netrykšta: „Viskas šiame krašte uždžiovinta. Lietus lijo, bet javai gavo gerokai mažiau kritulių nei reikėjo, kad užaugtų geras derlius. Praėjusiais metais iš 1 ha kūliau apie porą tonų – ir šiemet beveik tas pats, iš 1 ha prikūliau maždaug 1,9 t. Tiksliai bus aišku, kai išvalys ir atsiųs sąskaitą, nes paprastai apie 2 proc. būna šiukšlių“, – javapjūtės pradžią vertino A. Stumbras.

Ekologiškai ūkininkaujantis A. Stumbras nesidžiaugia ne tik nedideliu derliumi, bet ir supirkimo kainomis. Tuo metu, kai jis pridavė grūdus, supirkėjai už 1 t mokėjo 160–170 Eur. „Negana to, kad mažos kainos, bet pagal šiais metais įvestą naujovę supirkėjai pusę pinigų sumoka iš karto, o kitą pusę išmokės po 2 mėnesių. Anksčiau visus pinigus gaudavome per mėnesį nuo sąskaitos išrašymo dienos“, – apgailestavo A. Stumbras, kasmet sėjantis apie 12 ha žieminių miežių kombainui prasibandyti.

Alytiškis 120 ha plote kultūras augina ekologiškai, o 30 ha – chemizuotai. Ūkininkas svarsto, ar, pasibaigus ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams, nevertėtų pereiti tik prie standartinio ūkio. „Chemizuotai ūkininkauti ir užauginti gerą derlių lengviau, mažiau reikalavimų, nereikia mokėti už sertifikavimą, o grūdų supirkimo kainos beveik susilygino, skiriasi tik 20–30 Eur už toną“, – tvirtino A. Stumbras.

Atėjo eilė rapsams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Asmeninio albumo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.