Lauros istorija: diagnozė būnant 22-ejų paskatino daugiau niekada neatidėlioti

Nuo pilvo skausmų iki onkologinės diagnozės

Laura pasakoja, kad tuomet, būdama dar 22-ejų metų, į ginekologo kabinetą ėjo ne vedina noro pasitikrinti profilaktiškai, o dėl konkrečių simptomų – pilvo skausmų ir pasikartojančių cistų. „Būtent šis vizitas ir atvedė prie gimdos kaklelio tyrimo, kuris viską pakeitė. Tyrimo metu dar tikėjausi, kad man viskas yra gerai, o esminė problema – vis pasikartojančios cistos. Deja, manęs laukė netikėtas sukrėtimas – aptikti nulinės stadijos pokyčiai, kurie rodo apie labai ankstyvą vėžio formą“, – pasakoja žinoma moteris.

Diagnozę išgirdusi jauno amžiaus, Laura teigia tuo metu dar nesupratusi padėties rimtumo: „Mama labai stipriai išgyveno ir tik jos reakcija man atskleidė, kokia sunki tai liga. Stengiausi save įtikinti, kad viskas bus gerai“, – sudėtingą periodą prisimena moteris.

Nulinė stadija: kodėl „laiku“ gali reikšti viską

Nors tuomet išgirsta diagnozė buvo netikėta ir pakeitusi požiūrį į gyvenimą, dabar Laura įžvelgia ir teigiamų aspektų: „Tai buvo didžiulė sėkmė. Šiandien tai suprantu daug aiškiau nei tada. Nulinė stadija reiškia, kad spėta laiku, kol ligos eiga dar gali būti kontroliuojama“.

Žinoma moteris pasakoja turinti labai sunkią genetinę naštą – trys iš keturių senelių kovojo su vėžiu, du iš jų tą kovą pralaimėjo. „Žvelgdama atgal, matau labai aiškiai: tas vizitas, tyrimai, krioterapija, naudojama patologiniams audiniams naikinti – tai buvo atspirties taškas, nuo kurio mano santykis su savo sveikata tapo kitoks. Rimtesnis ir sąmoningesnis“, – įsitikinusi Laura.

Anot jos, nors onkologinė diagnozė jos gyvenime buvo itin nemaloni patirtis, tačiau kartu ji pakeitė jos požiūrį į profilaktinius tyrimus ir rūpinimąsi savimi. „Nuo tada, kai išgirdau diagnozę, sveikatą tikrinuosi reguliariai ir tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi – ne iš baimės, o iš atsakomybės sau. Kai žinai savo genetinę istoriją ir esi patyrusi tai, ką patyriau, nebegali sau leisti galvoti „nueisiu vėliau“, – pripažįsta pašnekovė.

Baimė, stigma ir atidėliojimas: kodėl vis dar nesitikriname laiku?

Paklausta, ką šiandien, jau turėdama šią patirtį, ji pasakytų moterims, kurios vis dar atidėlioja patikras ar jaučia baimę tikrintis, Laura patikina, kad bijoti yra normalu, tačiau kuo anksčiau stoji tiesai prieš akis – tuo daugiau galimybių gali suteikti savo sveikatai. „Manau, kad kalbant apie moterų sveikatą Lietuvoje, progresas yra, bet dar trūksta atvirumo. Dar yra tam tikra stigma arba gėda kalbėti apie gimdos kaklelio tyrimus, apie lytinę sveikatą. O juk tai tiesiog medicina. Reikia daugiau neteisiančių pokalbių tarp moterų, su šeima, viešojoje erdvėje“, – atkreipia dėmesį žinoma socialinių tinklų turinio kūrėja, kuri ir pati savo sekėjų auditoriją ragina profilaktiškai pasitikrinti, dalindamasi savo patirtimi.

Laura pabrėžia, kad Lietuvoje kompensuojamos ligų prevencijos programos yra puiki galimybė užkirsti kelią ligai, tačiau, jos manymu, didesnė problema yra ne finansiniai sumetimai, o atidėliojimas: „Manau, kad daugelis moterų tiesiog nežino, jog gali pasitikrinti nemokamai, arba galvoja, kad dar suspės vėliau. Deja, liga nieko nelaukia, todėl svarbiausia nedelsti.“

Galimybė pasitikrinti nemokamai: ką svarbu žinoti?

Gimdos kaklelio vėžys – vis dar viena dažniausiai pasitaikančių diagnozių moterims Lietuvoje. Ypač ryškus sergamumo augimas pastebimas tarp jaunesnių, reprodukcinio amžiaus moterų.

Higienos instituto duomenimis, praeitais metais Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu sirgo daugiau nei 3 tūkst. moterų, o kelerių pastarųjų metų statistika rodo, kad kasmet netenkame arti 200 moterų, kurioms buvo diagnozuotas piktybinis gimdos kaklelio navikas.

Gera žinia ta, kad Lietuvoje jau daugiau nei 20 metų vykdoma ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa leidžia anksti diagnozuoti ligą, o ankstyva diagnozė dažnu atveju reiškia ir visišką ligos išgydymą. Programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 

25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). 

Norėdamos dalyvauti prevencinėje programoje, moterys pirmiausia turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašiusios.

Nors gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta tam tikro amžiaus pacientėms, tačiau nustatyta riba nediskriminuoja kito amžiaus  pacienčių. Jeigu moteris jaučiasi blogai, būtinai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą. Prireikus tyrimą gali atlikti šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas, o tyrimo išlaidos bus kompensuojamos fondo lėšomis. Tos pačios sąlygos taikomos ir kitoms ligonių kasos kompensuojamoms ligų prevencijos programoms: storosios žarnos vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

VLK informacija