Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024
Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024

LB prognozė: šalies ekonomika išsilaikys augimo kelyje, atsparumą stiprina į darbo rinką įsilieję ukrainiečiai

2022/12/19


Lietuvos banko (LB) naujausios įžvalgos rodo, kad Lietuvos ekonomika Putino rusijos karo prieš Ukrainą padarinių akivaizdoje demonstruoja atsparumą – prognozuojama, kad ji šiemet išaugs 2,5 proc., t. y. netgi daugiau, nei prognozuota rugsėjo mėn. (2,1 %). Gerinama bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023 m. prognozė. Atsparumą sustiprinti padėjo ir į šalies darbo rinką sklandžiai įsilieję 25 tūkst. ukrainiečių, daugiausia karo pabėgėlių.

„Lietuvos ekonomika akistatoje su viena kitą sekusiomis krizėmis demonstruoja didesnį atsparumą, nei daugelis tikėjosi. Nors neapibrėžtumas vis dar tebėra labai didelis, įvertinę palankias dirbantiesiems tendencijas darbo rinkoje, teigiamą sprendimų dėl biudžeto poveikį, energijos išteklių kainų raidą, pagerinome ūkio plėtros prognozes“, – sako LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vis dėlto stabilizacija yra trapi, o rizikų balansas – neigiamas, t. y. yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, nei padidintos. Didžiausias neapibrėžtumas siejamas su išorės aplinka – pasaulio ekonomikos raida kol kas pranoksta lūkesčius, tačiau jos perspektyva blogėja.

Pasaulio ekonomikos raida pranoksta lūkesčius, tačiau plėtros perspektyva blogėja

Mažėjantys trikdžiai tiekimo grandinėse ir pasauliniu mastu mažintos pandemijos prevencijos priemonės, sudariusios sąlygas tarptautinio turizmo atsigavimui, buvo tarp svarbiausių veiksnių, leidusių pasaulio ekonomikos plėtrai viršyti lūkesčius. Šių metų trečiąjį ketvirtį buvo stebėta palankesnė, nei numatyta, visų didžiausių pasaulio ekonomikų – tiek JAV, tiek Kinijos, tiek Europos Sąjungos – raida. Vis dėlto nemažėjančios nepalankios rizikos verčia pesimistiškiau vertinti tolesnę pasaulio ekonomikos raidą.

rusijos karas prieš Ukrainą ir toliau yra didžiausią riziką pasaulio ekonomikos raidai keliantis veiksnys. Karo veiksmai, įvedamos sankcijos ir atsakas į jas toliau daro reikšmingą įtaką pasaulinėms žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainoms ir jų kintamumui.

Kinijos, antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos, atsigavimą stabdys vėl atsinaujinantys COVID-19 pandemijos protrūkiai, kuriems stabdyti taikomos itin griežtos prevencijos priemonės.

Šie veiksniai dar kurį laiką palaikys infliacinį spaudimą daugelyje pasaulio ekonomikų ir vers pinigų politikos formuotojus toliau griežtinti finansines sąlygas. Tai nepalankiai veiks daugelio šalių vidaus paklausą – tiek namų ūkių vartojimo, tiek įmonių investavimo sprendimus. Visa tai per tarptautinės prekybos ir finansinius ryšius veiks ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.

Energijos kainų šokas sukrėtė, bet ekonomika tebeauga

Per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 0,5 proc., tačiau daugiausia dėl trijų veiklų – informacijos ir ryšių, žemės ūkio ir pramonės – plėtros. Tiek žemės ūkio, tiek pramonės pridėtinė vertė augo dėl vienkartinių veiksnių. Pirmosios raidą veikė didesnis nei įprastai (ir pernai) žemės ūkio derlius, antrosios – po du mėnesius trukusio remonto nuo liepos pradžios vėl atnaujinta AB „ORLEN Lietuva“ gamyba.

Nors šių veiksnių teigiamo poveikio 2022 m. paskutinį ketvirtį neliks, ekonomikoje pastebima pirmųjų ženklų, leidžiančių tikėtis tik gana nedidelio ekonomikos sąstingio 2022– 2023 m. sandūroje.

Pavyzdžiui, nuo rugpjūčio mėn., tris mėnesius iš eilės, nebemažėja apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, pardavimai. Tokia šios veiklos raida visų pirma sietina su palankiomis inžinerinės ir transporto bei maisto pramonės tendencijomis – tai veiklos, kurių sąnaudų struktūroje energetika sudaro santykinai mažą dalį.

Kita vertus, apdirbamosios gamybos šakos, kurios labiau imlios energijai ar kurios prieš karą nemenką žaliavų dalį atsiveždavo iš Ukrainos, Baltarusijos ir rusijos, vis dar susiduria su sunkumais. Įvertinus kainų poveikį, pastaraisiais mėnesiais reikšmingiau nesumažėjo ir mažmeninės prekybos bei statybos pardavimai, tik rinkos paslaugų, ypač transporto sektoriaus, raida vis dar yra mažiau palanki. Ekonominės situacijos reikšmingesnio pablogėjimo taip pat nerodo tiek verslo, tiek namų ūkių pasitikėjimo rodikliai. Pastarieji spalio–lapkričio mėn. netgi reikšmingai pagerėjo. Tam įtakos turėjo ir paskelbta informacija, kokias kovos su energijos kainų šoku priemones Vyriausybė numatė taikyti 2023 m.

Darbo rinkoje išlieka didelė įtampa

Per šių metų pirmus tris ketvirčius užimtųjų skaičius nuolat didėjo, trečiąjį ketvirtį buvo 5,5 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje. Darbo jėgos aktyvumo lygis pakilo iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios. Nors tai rodo vis geriau panaudojamą Lietuvos žmogiškąjį kapitalą, tačiau kartu neleidžia tikėtis, kad šis veiksnys reikšmingiau prisidės prie tolesnio darbo jėgos augimo.

Darbingo amžiaus gyventojų skaičių labiausiai padidino labai padidėjęs imigrantų skaičius. Per šių metų sausio–lapkričio mėn. į Lietuvą atvyko beveik 52 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko. Daugiausia tai rusijos sukelto karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl to į Lietuvos darbo rinką įsiliejo 25 tūkst. šių asmenų – tai sudaro beveik 2 proc. Lietuvos darbo jėgos ir prisideda prie įtampos darbo rinkoje mažinimo.

Vis dėlto darbuotojų poreikis tebėra itin didelis, laisvų darbo vietų lygis 2022 m. trečiąjį ketvirtį tebesudarė 1,9 proc. ir tebebuvo artimas istorinėms aukštumoms, fiksuotoms 2008 m., kai Lietuvos ekonomika buvo perkaitimo būsenos. Toks didelis darbuotojų poreikis lemia itin žemą nedarbo lygį. Nors 2022 m. trečiąjį ketvirtį jis padidėjo iki 5,9 proc., nedarbo lygis ir toliau yra itin žemas. Mažesnis nedarbo lygis buvo fiksuotas tik prieš pasaulinę finansų krizę, įvykusią 2008 m., ir 2018 m. Itin žemas nedarbo lygis bei vis dar didelė darbo jėgos paklausa lemia ir spartų darbo užmokesčio kilimą: šių metų trečiąjį ketvirtį jis per metus pakilo 12,6 proc. Privačiajame sektoriuje jis didėjo reikšmingai sparčiau nei viešajame – atitinkamai 13,9 ir 9,7 proc.

Kas lems Lietuvos ekonomikos raidą artimiausiais metais

Dėl karo veiksmų, įvedamų sankcijų ir atsako į jas stipriai padidėjo pasaulinės žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainos ir jų kintamumas. Per mažėjančią namų ūkių perkamąją galią, prarandamą eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir poreikį griežtinti pinigų politiką tai itin nepalankiai veikia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ypač Europos šalių, ekonomikų raidą. Kadangi šie nepalankūs veiksniai gali lemti ne tik trumpalaikį ekonomikos augimo sulėtėjimą, bet ir reikšmingą ilgiau trunkantį nuosmukį, šiuo laikotarpiu yra itin svarbios vyriausybių pastangos sušvelninti neigiamus šių veiksnių padarinius.

Lietuvos atveju su 2023 m. valstybės biudžetu priimti sprendimai sudarys sąlygas reikšmingai sumažinti aptartų veiksnių neigiamą poveikį ir yra svarbiausias veiksnys, lemiantis optimistiškesnį, nei anksčiau tikėtasi, 2023 m. Lietuvos ekonomikos raidos vertinimą. Biudžete numatoma skirti lėšų dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams ir verslui, gyventojų pajamų didinimui, turėtų padidėti išlaidos viešiesiems investiciniams projektams. Tai leidžia tikėtis, kad 2023 m. tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų raida bus pastebimai palankesnė, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. sudarytose makroekonominėse prognozėse.

Panašius namų ūkių ir verslo paramos paketus taikys ir daugelis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Todėl tikimasi, kad 2022 m. pabaigoje dar tebemažėsianti lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa užsienio rinkose nuo 2023 m. pradžios pradės atsigauti ir metų pabaigoje turėtų pasiekti lygį, buvusį prieš invaziją į Ukrainą. Tokia paklausos raida pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse lems ir palankesnę prekių ir paslaugų eksporto raidą. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2022 m. padidės 2,5, o 2023 m. – 1,3 proc.

Kartu pažymėtina, kad tokią Lietuvos ekonomikos raidos prognozę gaubia didelis neapibrėžtumas, o šiuo metu stebimų rizikų balansas yra neigiamas, t. y. yra didesnė tikimybė, kad ateityje ekonomikos raidos prognozės gali būti sumažintos, nei padidintos.

Jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinės infliacijos pikas liks praeityje

Numatoma, kad, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, sumažėjusių žaliavų kainų ir slopstančių tiekimo grandinių trikdžių poveikiui, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti. Lapkričio mėn. metinė infliacija Lietuvoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir sudarė 21,4 proc. Energijos kainų raida turėjo didžiausią įtaką tiek rugsėjo mėn. infliacijos šuoliui iki 22,5 proc., tiek jos sumažėjimui pastaraisiais mėnesiais. Palyginti su rugpjūčiu, rinkose sumažėjusios naftos, elektros bei dujų kainos ir optimizuojama šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę energijos kainų augimo sumažėjimą. Nors energijos kainos lapkričio mėn. kilo 48 proc. metiniu tempu (rugsėjo mėn. – 73 %), prognozuojama, kad šiemet energijos kainos vis dar bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys.

Numatoma, kad kitais metais energijos kainų augimas reikšmingai nuslops, o pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys bus maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį sparčiau pradėjusios kilti žaliavinio pieno ir grūdų supirkimo kainos šių metų spalio mėn. buvo atitinkamai 47 ir 45 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Išaugusios maisto žaliavų supirkimo kainos Lietuvoje ir padidėjusios energijos sąnaudos reikšmingai prisidėjo prie maisto kainų augimo šiais metais ir turės įtakos ir maisto kainų raidai 2023 m.

Prislopus Lietuvos ekonomikos aktyvumui ir mažėjant tiekimo grandinių trikdžiams, 2023 m. taip pat mažės ir grynoji infliacija, į kurią nepatenka labiausiai kintančios energijos ir maisto prekės. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad bendroji infliacija šiemet sudarys 18,9, o kitais metais ji sumažės iki 9,5 proc.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas

Dalintis
2024/02/20

Ministerijoje – teisės aktų kaitaliojimo karštligė

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jos vadovai gyvena savo sukurtų klaidų karalystėje, aukšta tvora atsitvėrę nuo žemdirbių bendruomenės, jų veiklos metoduose nėra nuoseklumo, tad rezultatai netenkina nei ūkininkijos, nei savivaldybių administ...
2024/02/20

Gyvūnus šunimis pjudę asmenys nuteisti pagrįstai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 310 straipsnio 1 dalį nuteisti baudos bausmėm...
2024/02/20

Lucasas: ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų prie&s...
2024/02/20

Elektros kaina biržoje sumažėjo – tokia buvo pernai gegužę

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. „Nord Pool“ biržoje v...
2024/02/20

Kooperatyvų nariams – papildomas priedas už pieninę karvę

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę.
2024/02/20

Triukšmas dėl žemės mokesčio

Lazdijuose vyksta karšti debatai. Visos aistros – dėl žemės mokesčio dydžio, kuris gerokai išaugo. Pernai rajono ūkininkai sumokėjo dvigubai ar net trigubai didesnį žemės mokestį nei užpernai. Ir šiemet neapsikentė: reik...
2024/02/20

Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, ištaisančias akcizų politikos klaidas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo neeilinėje sesijoje priimtas Akcizų įstatymo pataisas dėl sumažinto akcizo suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, taip pat dėl žymėto dyzelino naudojimo t...
2024/02/20

Atnaujinti žemės našumo balų duomenys

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) informuoja apie atnaujintus žemės našumo balų duomenis. Vidutinis žemės našumo balas viršija 39.
2024/02/20

Nematomas frontas: epidemijos 1918–1920 m.

Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko ja...