Lenkai augina gamybos raumenis. Lietuviai laukia mokesčių kilpos!

Pasienio su Lenkija rajonų žemdirbiai sako stebintys, kaip lenkų ūkininkai augina raumenis ir greičiausiai ruošiasi maitinti tų šalių, kurių įmones išskins žalioji revoliucija, valgytojus. Dalis Lietuvos žemdirbių ir gamintojų gali būti vieni pirmųjų, neatlaikiusių naujos transformacijos ir kritusių nelygioje kovoje su ES žaliąja politika ir lenkiška produkcija.

Lenkijoje mato proveržį

Mūsų ūkininkai ir maisto pramonės atstovai jau kuris laikas siunčia nerimo ženklus, kad Lietuva, kur žemdirbystei vystyti palankios sąlygos ir kur nuo seno nestigo pagrindinių maisto produktų, o dabar dar gausiai jų ir eksportuojama, gali priartėti prie tokios ribos, kai pritrūks savo alkanoms burnoms žemės ūkio produkcijos.

Suprantama, ne rytoj ir ne po metų, tačiau pasiekę 2050-uosius ar dar anksčiau galime tapti turizmo kraštu – be žemdirbystės ir maisto pramonės. Ir tai ne iš piršto laužti nuogąstavimai. Jau dabar mūsų protėviai nepatikėtų, kad neprisiauginame pakankamai kiaulių, valgome lenkišką, vokišką, danišką ar net ispanišką kiaulieną, prekybos lentynose daugėja iš Lenkijos atvežtų pieno produktų, paukštienos ir kt.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Šakių rajone veikiančios Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad Lenkijos žemdirbiai dabar labai intensyviai investuoja ir, tikėtina, ruošiasi maitinti dar daugiau Europos valgytojų.

„Plika akimi matosi, kad Lenkijoje – didžiulis proveržis. Į ten iš Lietuvos gabenami ne tik galvijai, bet ir įvairūs pašarai, mums jau neužtenka cukrinių runkelių griežinių, nes vilkikais gabenasi lenkai. Lenkijoje verda gamyba, ten visai kitos sąlygos gamintojams: yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizų lengvatos, atnaujinta visa kelių infrastruktūra... Gamintojai patenkinti ir ramūs, lenkai bus laimingi, kad galės maitinti pusę Europos. Panašu, kad jie tai ir ruošiasi daryti“, – teigė vienos stambiausių ir moderniausių šalyje žemės ūkio bendrovių vadovas. Jis užsiminė, kad pieno perdirbėjai jau žada mažinti žaliavos supirkimo kainas, o lenkai už pieną siūlo dosniau. „Ko gero, pagamintą žaliavinį pieną teks parduoti kaimynams, nepaisant mūsų patriotinių nuotaikų“, – tarstelėjo P. Puskunigis.

Pagrindinis darbas – drausti ir bausti?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) pirmininkas Jonas Vilionis, niekada kišenėje neieškantis kritikos žodžių žemės ūkio politikos formuotojams, dažnai kelia esminį klausimą: ar reikia Lietuvai žemės ūkio? Ir atsako, kad greičiausiai nereikia, nes tai rodo šalį valdančių politikų elgsena ir veiksmai.

„Lenkai yra sudarę išankstines sutartis ir viską išsiveža. Vien per rugsėjį jie išsigabeno apie 1 900 karvių. Ten kitokia žemės ūkio politika, pas jų ūkininkus prie kiekvienos fermos išasfaltuota, jie gauna ir vienokias, ir kitokias išmokas, yra PVM lengvatos žaliavai, produktams, o mes mokame du kartus po 21 proc. PVM, mus spaudžia oligopolinė prekybos tinklų sistema“, – redakcijai vardijo J. Vilionis.

Pasak pieno gamintojų asociacijos lyderio, neblėsta įspūdis, kad už žemės ūkį atsakinga Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) daro viską, kad tik būtų draudžiama, o ne vystoma žemės ūkio gamyba, o žemdirbiai gautų kuo daugiau baudų. „Ūkininkų akimis žiūrint, toks dabar yra bene pagrindinis ŽŪM darbas. Jeigu nebūtų Kaimo plėtros programos, jie iš viso neturėtų ką veikti. Žemėtvarką atidavė Aplinkos ministerijai, investicijas į saulės baterijas, vėjo jėgaines kuruoja kita ministerija, o žemės ūkio ministrui paliekami paukštukai ir pelkės“, – konstatavo Prienų rajono ūkininkas.

Jis sakė nesuprantąs, kodėl Lietuvoje taip „užsisėsta“ ant žemės ūkio, kuris, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, ypač senosiomis narėmis, bene mažiausiai taršus. „Juk mes trąšų pilame, chemikalų naudojame ir gyvulių laikome mažiausiai, pas mus mažiausios supirkimo kainos ir tiesioginės išmokos, kitose šalyse dar yra ir kitokių nacionalinių subsidijų“, – aiškino J. Vilionis.

LPGA primininkas nenustoja stebėtis, kad Lietuvoje su didžiuliu uolumu norima kuo skubiau panaikinti degalų akcizo lengvatas žemdirbiams. „Mums vis grasina ir grasina, kad šias lengvatas greitai atims. Šneka, kad kitąmet tie, kurie laiko per 500 karvių, gaus 100 t „žaliojo“ dyzelino, paskui jau tik 60 t, dar vėliau iš viso nebeliks degalų akcizo lengvatos. Užkariami nekilnojamojo turto mokesčiai, apmokestinamas vanduo, dar nori įvesti mokesčius už teršiančius gyvulius ar metaną, nors jau dabar dėl mėšlo laikymo ir tręšimo apstu reikalavimų. Kone kasdien kurpiamos naujos tvarkos, kad tik apsunkintų žemdirbio darbą“, – tiesiai šviesiai kirto pieno gamintojas.

Gali nušluoti žalioji banga

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

„Ūkininko patarėjas” Nr. 128, 2022 m. lapkričio 12 d.

Susijusios temos - skaitykite: žemdirbiai, lenkų ūkininkai, maisto pramonė, Petras Puskunigis

Visa informacija, esanti portale yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.