Lenkijos ūkininkai siunčia signalą valdžiai: mėnesį truksiančią protesto akciją pratęs kulminacija Briuselyje

Lenkijos ūkininkai susiduria su staigiu žemės ūkio produktų kainų kritimu ir augančiomis gamybos sąnaudomis. Kviečiai per pastaruosius metus atpigo apie 200–300 zlotų už toną, cukriniai runkeliai – trečdaliu, pieno supirkimo kaina per du mėnesius nukrito 0,46 zloto, tuo tarpu brangsta trąšos, kuras, paskolų įmokos. „Turime pilnus sandėlius, kainos krenta, o Europos Sąjunga atveria duris pigiam importui. Neturime pasirinkimo, turime dalyvauti proteste“, – teigia Marek Duszyński, organizacijos „Samoobrona“ pirmininkas.

Protesto organizatoriai – „Nacionalinis lenkų ūkininkų protestas“, Kaimo rateliai, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pavienių ūkininkų padalinys ir Vakarų Pamario žemės ūkio rūmai – pabrėžia, kad tai įspėjamojo pobūdžio akcija. Ūkininkai siekia ne privilegijų, o sąžiningos rinkos ir išlikimo galimybių. „Mes nebegalime kentėti kainų kritimo ir pigių importuojamų maisto produktų srauto. Mūsų ūkius slegia kaštai, o valstybė ir Briuselis elgiasi taip, tarsi nieko nevyksta“, – rašoma portale farmer.pl.

Pirmasis protesto akcijos etapas apims pagrindinius regiono kelius ir transporto mazgus. Traktorių kolonos važiuos cikliškai, simboliškai sulėtindamos eismą. Šalyje paskelbtas interaktyvus žemėlapis apima tokias savivaldybes kaip Drawno, Recz, Węgorzyno, Dobra, Radowo Małe, Resko ir Łobez. „Traktoriai bus matomi, bet neparalyžiuos visuomenės. Tai mūsų būdas parodyti nepasitenkinimo mastą“, – sako Jakub Buchajczyk, vienas protesto organizatorių.

Lenkijos ūkininkų problemos – ne tik kainų kritimas, bet ir nekontroliuojama konkurencija iš už ES ribų. Produkcija iš Ukrainos ir „Mercosur“ šalių smarkiai spaudžia vietos gamintojus. Protestuotojai pabrėžia nesantys prieš Ukrainą, bet prieš nesąžiningas taisykles, ir tiesiog norintys vienodų konkurencijos sąlygų.

Kitas protesto etapas laukia gruodžio 18 d. Briuselyje, ES Tarybos posėdžio metu. Demonstracijoje žada dalyvauti keli tūkstančiai ūkininkų iš visos Europos Sąjungos, pasirodys šimtai traktorių. „Ūkininkai visoje Europoje pavargo nuo situacijos, kai apie jų ateitį sprendžia biurokratai. Todėl ir planuojamas bendras protestas Briuselyje“, – sako Wiktor Szmulewicz, Lenkijos nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos pirmininkas.

Briuselio demonstracijos tikslas – pademonstruoti vienybę ir pasipriešinimą dabartinei ES žemės ūkio politikai. Ūkininkai ypač kritikuoja „Mercosur“ prekybos sutartį, nes tai gali atverti duris dideliam Pietų Amerikos mėsos ir augalinių produktų importui. „Jei ES atvers rinką produktams iš už Europos ribų, vietos ūkininkai neišgyvens. Tai ne politinė, o egzistencinė kova“, – pabrėžia W. Szmulewicz.

Į protestą Briuselyje vyks ir organizacijos „Samoobrona“ atstovai. „Turime daug prekių: grūdų, paukštienos, kiaulienos. Nėra kur jų parduoti, o tuo metu atveriamos naujos importo durys. Tai sutrikdo visą rinką. Yra signalų, kad dalis įmonių, įskaitant lenkų–olandų kapitalo bendroves, gabena grūdus iš Ukrainos tarsi tranzitu į Olandiją, o jie lieka Lenkijoje. Tai reikalauja kontrolės“, – sako organizacijos pirmininkas  Marek Duszyński ir priduria: „Sutartyje su Ukraina yra net 2700 puslapių, kur numatyta, kad šalis maisto standartus pritaikys tik 2027 m. Iki tol ji stums viską į rinką. Tai pavojinga, todėl turime sustabdyti Briuselį nuo sprendimų, kurie galėtų sunaikinti žemės ūkį“.

Ūkininkai pabrėžia, kad protestas nėra nukreiptas prieš konkrečias institucijas, bet prieš neveiklumą. Jie reikalauja realių kompensacijų ir rinkos apsaugos priemonių, kad galėtų išlaikyti savo ūkius ir šeimas. „Ūkininkui nereikia išmaldos ar privilegijų – tik sąžiningos rinkos, kurioje visi žaidžia pagal tas pačias taisykles“, – aiškina protesto organizatoriai.

Šio protesto mastas – ne tik regioninis, bet ir tarptautinis. Jei lapkričio protesto akcija nepakeis situacijos, gruodžio protestas Briuselyje gali tapti visos Europos ūkininkų judėjimo pradžia. „Turime pilnus sandėlius, kainos krenta, o ES atveria duris pigiam importui. Neturime pasirinkimo – turime vykti“, – teigia M. Duszyński.

Finansinė krizė, sukelta staigaus kainų kritimo ir gamybos priemonių brangimo, stumia ūkius prie pelningumo ribos. Traktorių kolonos, vėliavos ir plakatai, kuriuos matys visuomenė, simbolizuos ūkininkų ryžtą, o tuo pačiu ir desperaciją, nors žadama, kad protestas bus taikus. Organizatoriai teigia, kad akcijos tikslas – parodyti problemos rimtumą, o ne trikdyti gyvenimą visuomenėje.

Šių metų lenkų protestas – ilgiausia tokio tipo akcija per pastaruosius metus. Ūkininkai siekia, kad jų balsas būtų išgirstas tiek Lenkijos vyriausybėje, tiek Europos Komisijoje. Jei reikalavimai nebus patenkinti, gruodžio akcija Briuselyje gali tapti visos šalies neterminuotu streiku, o  demonstracijos gali prasitęsti ir kitose Europos sostinėse.

Parengė Indrė Zimblytė