Išgalvotos ganyklos Graikijoje, arba kaip pažaboti aferistus?

Kas ES parama Graikijos žemės ūkiui masiškai grobstoma, matė net akli. Pavyzdžiui, Europos prokuratūra (EPPO) tiria daugybę atvejų, kai Graikijos sukčiai gavo ES žemės ūkio lėšas net neegizstuojančioms ganykloms. T. y. išmokos buvo mokamos už žemę, kurios jie neturėjo nuosavybėje arba iš nieko nenuomojo. Apie tai praneša „Politico“.

Sukčiavimas, susijęs su žemės ūkio subsidijomis, rodo vidinio darbo ypatybes, tačiau dėl to kenčia ne tik ES: sąžiningi Graikijos ūkininkai taip pat prarado lėšas, į kurias jie būtų galėję pretenduoti. ES tiria, ar valdžios institucijos, visų pirma už paramos paskirstymą atsakingos agentūros OPEKEPE (Bendrijos pagalbos, patarimų ir garantijų mokėjimų ir kontrolės organizacija) darbuotojai nebuvo susiję su sukčiavimu. Kol kas atsakingiems institucijoje kaltinimai nepateikti. Vietoj to iš darbo buvo atleisti pareigūnai, kurie bandė imtis veiksmų prieš sukčiavimą...

Sisteminė korupcija

Sukčiavimo apimtys stebina ir be to dėl visko besistebinčius europiečius. Kasmet šitaip „įsisavinamos“ sumos gali siekti iki 45 mln. eurų.

Įdomu tai, kad, kol vyko „paramos gavėjų“ teismai, niekam minėtoje organizacijoje nebuvo pareikšti kaltinimai. Priešingai – kiekvieną kartą, kai agentūros pareigūnai bandė atskleisti sukčiavimą, tuometinis Graikijos žemės ūkio ministras juos priversdavo palikti pareigas.

Pavyzdžiui, OPEKEPE vidaus audito vadovė Paraskevi Tycheropoulou labai rimtai prisidėjo prie tyrimo. Ji atskleidė plataus masto sistemą, kai ES lėšos buvo gautos apgaulės būdu, melagingai deklaruojant nuosavybę. Tačiau P. Tycheropoulou darbas buvo apsunkintas ir galiausiai ji buvo nušalinta. Vėliau EPPO ją pasikvietė padėti atlikti savo tyrimą.

Paprasta sukčiavimo schema

Graikijoje vyraujančios sukčiavimo schemos pakankamai paprastos: pirmiausia registruojama ganykla ir rašoma paraiška subsidijoms gauti, tačiau pareiškėjai kartais gyvendavo visai kitur, net ne šalia savo tariamos žemės. O nuosavybės įrodymų irgi niekas netikrindavo...

Europos prokurorai Graikijos ganyklų programą nagrinėja jau nuo 2021 m. Jie tiria apie 70 bylų. „Politico“ praneša, kad sistemingas sukčiavimas dažniausiai vykdavo Kretoje, kur gyvenantys pareiškėjai pateikė melagingus pareiškimus apie žemės nuosavybę kitose Graikijos vietose. Ypač ryškus atvejis buvo ganyklų žemės registravimas Tzia saloje, kai skirtingi tariami savininkai pakartotinai registravo tą patį žemės sklypą kaip savo nuosavybę.

Šiose bylose pirmieji nuosprendžiai buvo priimti 2021 m. spalį, kaltinamiesiems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Dar viena byla bus nagrinėjama jau šį mėnesį - čia bus teisiamas „lėšų įsisavintojas“ iš Kretos, kuris lygiai taip pat gavo subsidijas už neegzistuojančią žemę.

Abejojama ES subsidijų tvarka

Kadangi virtualus žemės užgrobimas yra pakankamai sudėtingas, tyrėjai daro prielaidą, kad kaltininkai yra puikiai susipažinę su sistema. Todėl čia atsiranda antrasis tokių bylų lygis – politinis, nes nepaisant visų tyrimų, vis dar atsiranda politinių kliūčių, kurios vilkina teismų sprendimus dėl sukčiavimo.

Kaip minėta, keletą aukšto rango OPEKEPE pareigūnų, kurie bandė kovoti su sukčiavimu, politikai nušalino iš pareigų. Pavyzdžiui, buvęs OPEKEPE prezidentas Grigoriosas Varras buvo priverstas atsistatydinti 2020 metais po bandymo ištirti įtartinas subsidijas. Kitas pavyzdys yra Evangelos Simandrakos, kuris buvo spaudžiamas ir galiausiai buvo pašalintas iš pareigų 2023 m. kai pradėjo tirti įtartinas išmokas ir užblokavo 6000 PVM mokėtojo numerių, įtariamų netiksliais pateikimais. Netrukus pareigūną nušalino tuometinis žemės ūkio ministras Lefteris Avgenakis, beje, parlamente atstovavęs Kretos apygardai.

Graikijos atvejai tik sustiprina kritiką dėl ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuriai tenka trečdalis viso ES biudžeto. Kritikai mano, jog ypač problematiška, kad BŽŪP finansavimas dažnai yra susietas su žemės plotais. Graikijos atvejis rodo, kad tai skatina piktnaudžiavimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ragina geriau panaudoti lėšas, tačiau aukščiausias šalies žemės ūkio pareigūnas, žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas nori išlaikyti ryšį tarp valdomos žemės ir gaunamų pinigų. Daugelis kitų ES šalių taip pat atmeta esmines reformas.

Kaip pažaboti aferistus?

Graikija kasmet patiria vis didesnį ES spaudimą pagaliau pažaboti sukčiavimą. Antai 2024 metų kovą Europos Komisija Graikijai skyrė 283 milijonų eurų baudą už netinkamą OPEKEPE valdymą. Be to, Komisija agentūrai skyrė lygtinį 12 mėnesių laikotarpį. Žadėtos agentūros tobulinimo reformos buvo įgyvendintos, tačiau viskas vyko labai lėtai, nes problemos yra pernelyg giliai įsišaknijusios.

Nuo 2024 m. prie OPEKEPE vairo stojo nauja vadovybė, tačiau nepasitikėjimas valdžia išlieka didelis. Tikimasi, kad į teismą pateks daugiau bylų, o Graikijos vyriausybė žada nuodugniai ištirti visus skundus. Juk žemės ūkio ministerijos oficialiai prižiūrima agentūra kasmet išmoka 3 milijardus eurų 900 000 paramos gavėjams, įskaitant ūkininkus, žemės ūkio kooperatyvus ir eksporto įmones.

EPPO buvo įkurta 2021 m., siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, kenkiančius ES biudžetui, įskaitant sukčiavimą, susijusį su žemės ūkio subsidijomis. Nuo tada ji pradėjo daugybę tyrimų. Vien 2023 m. EPPO pranešė apie daugiau nei 200 tyrimų, susijusių su subsidijų mokėjimais, kurių bendras nuostolis buvo 19,2 mlrd. eurų ir tai vyko ne tik žemės ūkyje.

Sukčių yra visur

Kaip informuoja agrarheute.de, aferistai žemės ūkio srityje sukčiauja ne tik Graikijoje, panašių atvejų pasitaiko net ir tvarką gerbiančioje Vokietijoje. Vienas atvejis susijęs su verslininku, kuris 2021–2022 m. prašė per 1,3 mln. eurų ES žemės ūkio subsidijų už ekologiškų pankolių auginimą. Berlyno prokuratūros ir Brandenburgo valstijos kriminalinės policijos biuro atliktų tyrimų metu buvo atliktos kratos keliose vietose, sukčiavimo atvejis įrodytas ir pasiekė teismą.

Dar vienas atvejis užfiksuotas panašiu metu, kai ūkininkas savo žemės ūkio verslui gavo 377 500 eurų dotaciją, kurią turėjo panaudoti arklidžių ir kitų ūkinių pastatų statybai bei tolimesnėms investicijoms.

Po kurio laiko savivaldybės, kurios teritorijoje yra ūkis, meras raštu informavo žemės ūkio tarnybą, kad kilo įtarimas, jog ūkininkas netinkamai panaudojo subsidijas. Jis visaip mėgino išsisukti nuo inspektorių patikrinimų ir galiausiai tai turėjo įtakos ir galutiniam teismo verdiktui – subsidijas teko grąžinti bei padengti teismų išlaidas.

Parengė Ričardas Čekutis