Lietuva – ideali šalis vegetarams

Lietuva yra savotiškas vegetarų rojus. Čia per metus užauga 64 daržovių rūšys, 35 – vaisių, uogų, 14 – grūdinių kultūrų, o kur dar visa medaus skonių gama. Tuo džiaugiasi vegetarinės virtuvės šefas Žilvinas Užkuraitis, kuris sukantiesiems sveikos gyvensenos keliu pirmiausia pataria atsisakyti trijų produktų: kiaušinių, mėsos ir žuvies.

Būtinas „vegetaro stažas“ Nors Lietuva laikoma mėsavalgių kraštu, Ž. Užkuraitis Lietuvą vadina idealia vieta vegetarinei mitybai. Čia veši virš 100 augalų rūšių, o tuo pasigirti gali toli gražu ne kiekviena šiltųjų kraštų šalis. Pašnekovas pastebi, kad kraštiečių mityba tampa vis įvairesnė, o vegetarizmas – gyvenimo būdu. Šiandien Lietuvoje skaičiuojama per 30 tūkst. vegetarų, veganų, o susidomėjusių ar sukančių sveikesnės mitybos link ratas plečiasi kasdien. Tačiau savaitę, mėnesį ar metus atsisakę mėsos vegetarais dar vadintis negalėtume, tam reikalingas tam tikras „vegetaro stažas“. Anot Ž. Užkuraičio, tikrasis vegetaras yra tas, kuris tokią mitybą propaguoja bent septynerius metus, esą tik per tiek laiko organizme visiškai atsinaujina visos ląstelės. Tapti vegetaru sveikuolį ir jo šeimą paskatino dvi esminės priežastys – prasta vaikų sveikata ir religinės pažiūros. „Išstudijavome daugybę literatūros apie mitybą ir supratome, kad patys nemokėjome maitintis ir neteisingai maitinome vaikus, – prisiminė pašnekovas. – Paskui, maždaug 1994 m., susidomėjome ajurveda. Jos mokyme niekur neužsimenama, kad smurtiniu būdu gautas maistas gydytų.“ Pasak jo, pakitusios mitybos naudą geriausiai įrodė akivaizdžiai pagerėjusi vaikų sveikata.

Jautiena ir karviena turi skirtumų Nuomonė, kad vaikams mėsa būtina dėl joje esančių baltymų, vitaminų, nepakeičiamų aminorūgščių, Ž. Užkuraičio teigimu, tėra akių dūmimas. „Mityba Lietuvoje vis dar sovietinis reliktas. Senosios kartos gydytojai sukiojasi Seimo Sveikatos reikalų komitete ir „varo“ savo giesmę apie mėsos naudą. Kodėl sutrinka geležies įsisavinimas, kodėl esame daugiau ar mažiau aktyvūs, paaiškinti paprasta. Visoje mėsoje, žuvyse ir kiaušiniuose yra hormonų. Visi turime skydliaukę, atsakančią už hormonų gamybą visą gyvenimą. Valgydami įvairius lavonėlius, sutrikdome jos veiklą. Įsivaizduokite, kelerių metų berniukui jo močiutė duoda vištienos ar kiaulienos šventai įsitikinusi, kad mėsa vaikui žūtbūt reikalinga, tačiau niekas nepagalvoja, kad berniukui duodama moteriškos lyties gyvūno mėsa, kurioje yra estrogenų. Vaiko skydliaukė nebesupranta, kodėl pagaminus reikiamą kiekį hormonų, organizme jų yra perteklius. Tas pats ir su mergaitėmis. Juk niekas nežiūri į ant parduotuvės prekystalio atsidūrusio gyvulio lytį. Ar moksliškai pagrįsta, kad mergaitei valgyti, tarkime, bekono mėsą, yra žalinga? Taip, tačiau tokie tyrimai nėra populiarūs, nepatogūs mėsos pramonei. Internetiniuose portaluose kartais pasirodo tokia informacija, tačiau ji būna labai sausa, pateikiama taip, tarsi į tai neverta kreipti dėmesio“, – savo poziciją dėsto virtuvės šefas. Jo teigimu, ankštiniuose augaluose geležies ir baltymų koncentracija kelis kartus viršija esančią mėsoje ir organizmas ją daug lengviau įsisavina. „Mūsų dantys ne iltiniai, kaip plėšrūnų, o graužikų tipo. Su jais patogu ką nors kramsnoti: kietą obuolį, kriaušę, riešutus, bet jei kas pabandytų atsiplėšti žalios mėsos gabalą, tai tikrai nepavyktų, nusilaužtume dantis. Mums duotas ilgas žarnynas, skirtas ląstelienai virškinti. Juk visi plėšrūnai turi trumpą žarnyną – suvalgė, apvirškino ir pašalino“, – tikina Ž. Užkuraitis pridurdamas, kad visos mitybinės bazės pagrindas – baltymai.

Trys mitybos klaidos Mėsos, Ž. Užkuraičio teigimu, gali atsisakyti kiekvienas, todėl laiko klaida, kad ji įtraukta į maistinę bazę. Į visavalgių mitybos klaidų sąrašą jis taip pat įtraukia žuvį ir kiaušinius. Būtent visų šių produktų Užkuraičių šeima nevalgo jau daugiau kaip dvidešimt metų. „Žuvis – pagrindinis parazitų (kirminų) užkrato šaltinis, o šie nemažai prisideda prie onkologinių susirgimų. Tas pats pasakytina apie upines ar jūrines žuvis, – atvirai rėžia jis. – Ypač pavojinga, kai pajūryje prasideda stintų psichozė, kai visi puola gaudyti ir valgyti vadinamuosius „agurkus iš jūros“. Net Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba perspėjo, kad stintos yra tokios žuvys, kurių žarnyne knibžda kirminų. Žuvį termiškai apdorojant kirminai gal ir žūva, bet jų kiaušinėliai lieka, jiems sunaikinti reikia bent 300 °C temperatūros, o juk taip niekas žuvų neruošia. Tiek nedaug reikia, kad užsikrėstume kirminais.“ Pašnekovui neįtiko ir kiaušiniai. Ž. Užkuraitis jų valgymą prilygino žaidimui su ugnimi, esą juose per didelis cholesterolio, moteriško hormono estrogeno kiekis, didelė rizika užsikrėsti salmonelioze. „Žuvis, mėsa ir kiaušiniai – vadinamieji „trys banginiai“, juos eliminavus iš mitybos, žmonės netrunka pajusti jėgų antplūdį“, – asmenine patirtimi dalijasi Ž. Užkuraitis.

Kova dėl vegetarinio meniu Tris atžalas kartu su žmona užauginęs Ž. Užkuraitis neslepia darželiuose, mokyklose dėl vaikų mitybos ėjęs kryžiaus kelius keisdamas sustabarėjusį požiūrį į vegetarinį meniu. Pastarasis ugdymo įstaigose neegzistavo, vaikams teko tenkintis tik garnyru nuo mėsos patiekalų. Ne ką geresnė situacija ir kariuomenėje, kai savanoriui vegetarui nori nenori į lėkštę krovė mėsą ar žuvį. „Visuomenė tikrai sparčiai atsigręžia į vegetarizmą ar veganizmą, tačiau kalbant apie valstybines įstaigas, jos dar giliai miega letargo miegu. Ilgai siekėme, kad vegetarinė mityba būtų įteisinta darželiuose, mokyklose, kariuomenėje, įkalinimo įstaigose ir visai neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė rekomendacijas vegetariniam meniu. Kiekvienas darželis ar mokykla pagal tai gali suskaičiuoti produktų energinę vertę ir sudaryti vegetarinį meniu. Tačiau didžiausia bėda dėl įgyvendinimo. Girdžiu tėvus besiskundžiant, kad jie nori vaikus maitint vegetariškai, tačiau darželio direktorės ar vedėjos priekaištauja, kad to daryti negalima, uždrausta“, – piktinasi sveikos mitybos šalininkas.

Parengė rekomendacijas, bet neskatina Savo ruožtu SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pripažįsta, kad rekomendacijos yra parengtos ir jomis jau galima vadovautis, tačiau SAM neskatina tokios mitybos. „Vegetarinė mityba gali būti visavertė ir tinkama žmogui. Tačiau, kad ji tokia būtų, svarbu žinoti, kokius maisto produktus vartoti, kaip juos derinti, kad žmogui užtektų visų reikiamų medžiagų, o tai yra sudėtinga. Todėl SAM neskatina tokios mitybos. Vis dėlto kai kuriuose kolektyvuose vegetariškai besimaitinančių žmonių būna, todėl SAM yra parengusi rekomendacijas, pagal kurias įstaigos pačios gali parengti vegetariškus valgiaraščius. Pagal šias rekomendacijas vegetarinis maitinimas vaikams iki 3 metų neturi būti skiriamas“, – pabrėžė A. Kranauskas.

Katėms pramoninis pienas neįtiko Ž. Užkuraitis su šeima jau ilgus metus yra atsisakę ir pramoninio pieno ir jo produktų, juos perka tik iš mažų ūkių, kur karvės ganosi laisvai. „Piene gausu gerųjų bakterijų. Ajurvedoje yra išlikusi tokia informacija, kad žmogui, vyresniam nei 35 m. reikėtų vartoti raugintus pieno produktus, nes metams bėgant lėtėja medžiagų apykaita, tačiau akcentuoju, kad tai turi būti ne pramoninis pienas. Mes padarėme eksperimentą su savo katėmis ir šunimi, kurie irgi vegetarai. Mūsų katinai net nelaka kefyro iš prekybos centrų, jis gali stovėti vos ne dvi savaites ir nesugesti, tai nesuklysčiau tokius produktus pavadinęs žala organizmui“, – kritikuoja jis. Baigdamas pokalbį Ž. Užkuraitis primena, kad norintiesiems subalansuoti maitinimosi režimą, vertėtų vadovautis pagrindine mitybos formule. „Pirmoje dienos pusėje valgome „greitus“ angliavandenius, t. y. vaisius, saldumynus. Per pietus geriausia valgyti sudėtingesnius angliavandenius, pavyzdžiui, troškintos, keptos, virtos bulvės, įvairios košės ir t. t., o vakare ruošti baltymingą maistą. Per visą dieną judame, raumenys dirba, todėl prieš miegą juos reikia pamaitinti. Jei privalgome vaisių ar krakmolingų produktų, kurie veikiant seilių fermentams virsta į cukrų, iškart patenka į riebalines ląsteles, o raumenys visą naktį badauja. Norintieji tuo įsitikinti, gali padaryti ir eksperimentą – tegul vakare privalgo saldumynų, vaisių. Nereikėtų nustebti, jei naktį trauks mėšlungis, o ryte visiškai nesinorės eiti į darbą. Jei mūsų vakarienės pagrindą sudaro baltymai (žirnių, lęšių košė, seitanas), ryte atsibundame žvalūs, vaizdžiai tariant, turime tiek energijos, kad galime rankomis žemę arti“, – nuotaikingai pokalbį reziumuoja vegetarizmo sekėjas Ž. Užkuraitis.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos