Lietuviai laiškų siunčia vis mažiau

„Tradicinė korespondencija tampa nebe masine, o specifine, valstybei brangiai kainuojančia paslauga. Tyrimas parodė labai aiškią tendenciją: laiškų poreikis nuosekliai mažėja, o siuntinių rinkoje konkurencija veikia efektyviai, be valstybės įsikišimo. Todėl svarbu kelti klausimą, kaip universali pašto paslauga turėtų atrodyti ateityje“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

RRT duomenimis, UPP dalis Lietuvos pašto rinkoje sparčiai mažėja. 2022 m. ji dar sudarė beveik 10 proc., o 2024 m. susitraukė iki maždaug 6 proc. Tai atsispindi ir finansuose. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos pašto pajamos iš UPP susitraukė daugiau nei perpus.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad komerciniai pašto rinkos dalyviai itin sparčiai plečia paštomatų tinklą, kuris daugelyje šalies savivaldybių jau dabar užtikrina geresnę prieigą nei valstybinis UPP tinklas. Kaip pastebi RRT ekspertai, tai atspindi žmonių pasirinkimą – vis didesnė dalis siuntinių pristatoma per paštomatus ir kitus alternatyvius kanalus, o ne naudojantis Lietuvos pašto paslaugomis.

Tradicinių laiškų – vis mažiau

RRT surinkti duomenys rodo, kad per penkmetį Lietuvoje siunčiamų laiškų sumažėjo daugiau nei perpus. 2020 m. korespondencijos iki 2 kg išsiųsta 15,6 mln. vienetų, o 2024 m. jau tik 5,5 mln.

Pabrėžiama, kad didžiąją per Lietuvos paštą siunčiamos korespondencijos dalį sudaro ne gyventojų, o verslo ir institucijų siunčiami laiškai: sąskaitos, pranešimai, sutartys, priminimai ar kiti dokumentai, kurie daugeliu atvejų galėtų būti lengvai suskaitmeninti ir siunčiami elektroniniu būdu.

RRT pirmininkės J. Šovienės teigimu, ši tendencija tiesiogiai veikia UPP korespondencijos segmentą, kurį pagal įstatymą privalo palaikyti Lietuvos paštas. Mažėjant siuntų kiekiui, vieneto savikaina didėja, o paslauga kasmet generuoja nuostolius.

Vien 2021–2023 m. UPP kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirta daugiau nei 11 mln. eurų. Didžioji jų dalis nukreipta ne modernizavimui ar paslaugos kokybės gerinimui, o nuostolių padengimui.

RRT tyrimas taip pat atskleidžia, kad korespondencijos kiekiai sumažėjo visose kategorijose: tiek tarp gyventojų, tiek tarp verslo ir institucijų. Didelė dalis komunikacijos, kuri anksčiau buvo vykdoma fiziniais laiškais, šiandien jau perkelta į elektroninius kanalus – nuo sąskaitų ir pranešimų iki teisinės informacijos siuntimo.

„Tai yra bendras Europos Sąjungos (ES) mastu matomas pokytis. Europos Komisijos (EK) ataskaitos rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį laiškų siuntimo apimtys daugumoje bendrijos valstybių sumažėjo 40–60 proc., o tradicinio pašto tinklai pereina į transformacijos periodą“, – akcentuoja J. Šovienė.

Anot jos, kelios ES valstybės jau pasirinko šio sektoriaus reformų kryptis. Pavyzdžiui, Danija pirmoji ES įvedė privalomą skaitmeninę pašto dėžutę visiems gyventojams ir verslams, o fizinis laiškas ten tapo išimtine, o ne standartine paslauga. Panašūs modeliai kuriami ir kitose šalyse – Švedijoje, Estijoje, Nyderlanduose. Taip valstybės užtikrina saugią, prieinamą, mažiau taršią komunikaciją ir ženkliai sumažina UPP tinklų išlaikymo kaštus.

RRT vertinimu, Lietuvai taip pat būtina pradėti diskusiją dėl tvaraus perėjimo prie saugių skaitmeninių kanalų, kurie realiai atlieptų šiuolaikinius vartotojų poreikius ir įpročius.

Valstybinio paštomatų tinklo plėtros planai kelia abejonių

RRT tyrimas taip pat atskleidė, kad siuntinių rinkoje konkurencija veikia itin efektyviai. Šiuo metu net šeši paslaugų teikėjai užima po daugiau nei 10 proc. rinkos dalies, o paštomatų tinklas didžiuosiuose miestuose ir regionuose išplėtotas taip, kad geografiškai dengia apie 94 proc. Lietuvos pašto UPP tinklo vietų.

Analizuojant surinktus duomenis nustatyta, kad privatūs paštomatų operatoriai ne tik užtikrina tankesnį paštomatų tinklą 3–5 km spinduliu, bet ir sparčiau reaguoja į gyventojų poreikius, todėl didžioji dalis siuntinių Lietuvoje šiuo metu pristatoma būtent per paštomatus.

RRT ekspertų teigimu, tai rodo, kad rinkos mechanizmai užtikrina paslaugų prieinamumą be papildomų valstybės intervencijų ar numatomų privalomų naujų paštomatų įrengimo reikalavimų.

„Planuojamas įpareigojimas UPP teikiančiam Lietuvos paštui įrengti papildomus 249 paštomatus gali lemti ne tik didelį finansinį įsipareigojimą – apie 5 mln. eurų tiesioginių investicijų ir per 1 mln. eurų kasmetinių išlaikymo kaštų, – bet ir konkurencijos rinkoje iškraipymą, kai vieno iš dalyvių plėtra būtų finansuojama iš valstybės biudžeto“, – pabrėžia RRT pirmininkė.

Jos teigimu, tyrimas parodė, kad siuntinių rinka Lietuvoje puikiai funkcionuoja be papildomų reguliavimo priemonių. Privatūs operatoriai užtikrina plačią paštomatų pasiūlą, todėl bet kokie privalomi tinklo plėtros reikalavimai turėtų būti svarstomi labai atsakingai ir įvertinant galimas to pasekmes bei naudą.

UPP veikia lėčiau ir negali konkuruoti kaina

RRT tyrimas parodė, kad UPP korespondencijos siuntų kainos šiandien beveik nesiskiria nuo to, ką siūlo komercinių paštomatų operatoriai. Pavyzdžiui, pigiausia UPP pirmenybinės korespondencijos siunta, sverianti iki 0,05 kg, kainuoja 2 EUR ir yra tik 12,5 proc. mažesnė už pigiausią rinkoje siūlomą komercinį S dydžio siuntos pristatymą paštomatu (2,25 EUR).

Surinkti duomenys taip pat atskleidė, kad augant siuntos svoriui UPP apskritai nepajėgia konkuruoti kaina. Siųsti 1–2 kg svorio siuntinį per UPP kainuoja 4,40 EUR, o tai prilygsta L dydžio siuntinio kainai komerciniuose paštomatuose. Siųsti 1 arba 2 kg siuntinį, pasinaudojant pigiausia komercine paslauga, kainuoja beveik perpus pigiau.

Tyrimas atskleidė ir ryškų kokybės skirtumą: UPP siuntinių pristatymui taikomas D+4 paslaugos lygis (pristatoma ne vėliau kaip per 4 d. d.) yra gerokai lėtesnis už komercinių paslaugų teikėjų standartą, kurį suformavo el. prekybos įmonių poreikiai. Didžioji dalis paštomatų rinkos operatorių siuntas pristato per vieną darbo dieną (D+1). Ir net UPP teikiantis Lietuvos paštas savo komercinėms „LP Express“ paslaugoms taiko aukštesnius kokybės rodiklius nei UPP.

Atsižvelgiant į kainų ir kokybės lygį bei susiklosčiusią situaciją rinkoje, RRT ragina šalies valdžią peržiūrėti UPP reguliavimą ir panaikinti siuntiniams taikomus reikalavimus, leidžiant šias paslaugas teikti rinkos sąlygomis.

„Vis dėlto, jeigu atsakingos valstybės institucijos ir toliau matytų poreikį išlaikyti UPP reguliavimą, tyrimas akivaizdžiai rodo, kad dabartinis UPP modelis vis vien reikalauja peržiūros. Siekiant daugiau lankstumo ar alternatyvų, būtų galima dereguliuoti ten, kur veikia rinka, ir organizuoti viešuosius konkursus UPP teikti ten, kur toks teikimas objektyviai būtinas. Tiesa, tyrimo duomenimis, tokių teritorijų Lietuvoje nėra“, – komentavo J. Šovienė.

Apibendrindami RRT tyrimą, jo autoriai siūlo pradėti platesnę diskusiją dėl UPP modelio pertvarkos, pagrįstos realiais gyventojų poreikiais ir objektyvia rinkos analize. Pašto paslaugų prieinamumas, pasak RRT ekspertų, valstybės lėšomis turi būti užtikrinamas tik ten, kur laisvosios rinkos mechanizmai neveikia, o efektyviai veikiančios privačiojo sektorius paslaugos neturėtų būti dubliuojamos.

„Norime, kad ši diskusija būtų konstruktyvi ir orientuota į ilgalaikę naudą visuomenei. Tyrimas pateikia faktus, kurie padeda suprasti, kaip keičiasi rinka, o sprendimai dėl UPP ateities turi būti priimami remiantis duomenimis ir realiais vartotojų poreikiais“, – pabrėžia RRT pirmininkė J. Šovienė.

Ryšių reguliavimo tarnybos informacija