Lietuviška informacija tylesnė už rusišką dezinformaciją

Per paskutinįjį Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdį Bendrijos lyderiai pripažino, kad Rusijos dezinformacija dažnai būna išradingesnė už Vakarų sąžiningas, bet nuobodokas žinias. ES premjerai ir prezidentai įpareigojo vyriausiąją ES užsienio politikos įgaliotinę Federicą Mogherini iki birželio parengti strategiją Rusijos informacinėms atakoms atremti. Kai kurios ES šalys jau anksčiau pačios pradėjo kovoti su Rusijos skleidžiama propaganda, Kremliaus bandymais suskaldyti ES šalių vienybę ir pasityčioti iš ES vertybių. Deja, mūsų politikai, valdininkai ir „informacinio karo specialistai“ visaip išsisukinėjo nuo „Ūkininko patarėjo“ tiesių klausimų, gal Lietuvai irgi reikėtų įkurti Kovos su informacine agresija tarnybą, pertvarkyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kad jis už patriotinius rašinius finansiškai skatintų sunkiai besiverčiančius regioninius leidinius, kurie jau viliojami už Judo sidabrinius spausdinti Kremliui palankias nuomones. Redakcija neišgirdo aiškaus valdžios pažado sumažinti laik­raštinei reklamai taikomą pridėtinės vertės mokestį nuo 21 proc. iki 9 proc. (2013 m. tokia PVM lengvata nustatyta tik laikraščių spausdinimui), nors gaudami daugiau pajamų iš reklamų ir skelbimų periodiniai leidiniai būtų atsparesni nešvariems prokremliškų straipsnių už­sakovų pinigams.

Nėra kontrpropagandos tarnybos „Man ne paslaptis, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando papirkti mūsų žiniasklaidą. Gal ir jums teko patirti tokį rusų agentų dėmesį?“ - labai susidomėjęs, pagyvėjęs „Ūkininko patarėjo“ teiravosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas. NSGK vadovas netgi šiek tiek nuliūdo sužinojęs, kad Rusijos ambasada Vilniuje laiko „Ūkininko patarėją“ per kietu riešutu savo kėslams ir nebandė užmesti savo tinklų ant redakcijos. Pasak A. Paulausko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ne kartą siūlė Vyriausybei įkurti specialią žinybą, kurios užduotis būtų atmušinėti Rusijos informacines diversijas. „Deja, Vyriausybė vis perleidžia vienai, kitai ministerijai tą užduotį. Dabar Lietuvos piliečių atsparumą Rusijos propagandai įpareigota ugdyti Kultūros ministerija. Tikėkimės, kad kažkas išsirutulios iš visų tų pasiūlymų“, - vylėsi A. Paulauskas. Jo nuomone, mūsų valdžia smarkiai vėluoja – jau prieš pusantrų metų ar dar anksčiau reikėjo sukurti skydą nuo Lietuvai priešiškos informacijos.

Vakaruose gausėja Kremliaus auditorija „Būtinos lėšos, specialistai (mokslininkai, žiniasklaidos ekspertai), kad su Rusijos propaganda būtų kovojama iš tikrųjų, o ne popieriuose. Pagaliau, juk ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas greta kitų strategiškai svarbių šalies ūkio sektorių mini informacines technologijas ir telekomunikacijas“, - pabrėžė NSGK pirmininkas. Jis užjaučia sunkiai besiverčiančius laikraščius, bet žurnalistų seniai laukiamos PVM lengvatos laikraštinėms reklamoms, galinčios padėti lietuviškai spaudai sutvirtėti, nesiejo su įsivaizduojamu persilaužimu mėginant sustabdyti Kremliaus melą ir faktų iškraipymus, kuriais dabar kone kasdien viešai apipilama Lietuva. Anot A. Paulausko, Rusijos informacinė agresija pavojingiausia šalims, kuriose gyvena daug rusakalbių ir asmenų, dar nepamiršusių rusų kalbos, nors ji šiems žmonėms nėra gimtoji. „Tolyn į Vakarus rusiškos propagandos auditorija mažėja, bet Rusijos žvalgyba persitvarko, jos kontroliuojami informacijos šaltiniai tampa daugiakalbiai, įvairiakalbiai. Tai jau rimti dalykai“, - susirūpinęs kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas.

Maskva išvarė nepriklausomus žurnalistus Pasak JAV Centrinės žvalgybos valdybos analitikų, Rusijos režimo finansuojami laikraščiai, radijo stotys, interneto svetainės, TV kanalai (pavyzdžiui, Kremliui „patogiai“ pasaulio įvykius pateikianti TV naujienų tarnyba RT („Russia Today“), kurios žinių pranešėjoms Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas nuolat dovanoja gėlių, šokoladinių saldainių) Maskvos vadovaujamos „Eurazijos sąjungos nuo Vladivostoko iki Lisabonos“ „patrauklumą“ reklamuoja ne tik rusiškai ar angliškai, bet ir ispaniškai, vokiškai, prancūziškai, arabiškai. Daugelis Vakarų transliuotojų elgėsi priešingai - pasibaigus šaltajam karui panaikino savo rusiškus padalinius. O didžiųjų vakarietiškų laikraščių korespondentai tiesiog buvo išvaryti iš Rusijos.

Išklauso, bet elgiasi savaip „Dėkojame Lietuvos žiniasklaidai už iniciatyvas, kurios padėtų atremti melagingą informaciją. Ačiū už jūsų pilietiškumą, niekais paverčiantį bandymus paveikti ar nupirkti žurnalistų nuomonę. Vyriausybė pasirengusi išklausyti visus pasiūlymus, kaip tobulinti finansinę paramą regioniniams leidiniams. Bet sumažinto PVM nauda akivaizdi tik tada, kai lengvata taikoma eksporto prekėms. Ir nepamirškime esminio dalyko - jeigu žiniasklaidos priemonė bus linkusi parduoti savo žodžio laisvę už didesnius pinigus, jokios PVM lengvatos ar rėmimo fondai nesustabdys. Niekas negali garantuoti, kad, gavęs lengvatą, leidinys elgsis garbingai ir nepriims propagandinių tekstų“, - premjero Algirdo Butkevičiaus nuomonę „ŪP“ išsakė ministro pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Išvyti iš televizijos, puls laikraščius Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius „ŪP“ pranešė, kad parlamento pavasario sesijoje komitetas svarstys prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, turinčias „apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus informacinio karo sąlygomis“, užkirsti kelią bandymams „sumenkinti Lietuvą, sukelti visuomenės nepasitikėjimą savo valstybe, jos istorija, kariuomene, naryste Europos Sąjungoje ir NATO“. Anot prezidentės, kitos šalys jau ėmėsi „būtinų žiniasklaidos laisvę varžančių priemonių, kad apsaugotų savo informacinę erdvę“: Estija atsisakė suteikti transliavimo radijo dažniais licenciją Rusijos propagandiniam televizijos kanalui „Sputnik“ („Palydovas“), Ukraina uždraudė savo teritorijoje retransliuoti 4 rusiškus kanalus (Russia 24, RTR Planetą, NTV Pasaulį, Pirmąjį Baltijos kanalą), Moldova taip pat nutraukė Russia 24 transliacijas. Prezidentės kanceliarija įsi­ti­kinusi, kad „Lietuvoje pa­vei­kiausia yra televizinė Rusijos propaganda, nes rusiškas TV programas nuolat stebi maždaug 15 proc.(apie 405 tūkst.) šalies gyventojų.“ Tai D. Grybauskaitės konsultantai nurodė ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nusiųstame Seimui. Ką gi - išvyti iš lietuviško TV eterio, Rusijos „žalieji vilkolakiai“ gali pulti nepridengtą, neapsaugotą spausdintą Lietuvos žiniasklaidą.

Vyriausybės programa atsilieka nuo gyvenimo „Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetų sudaryta darbo grupė 2014 m. pabaigoje parengė nuostatus, pagal kuriuos valstybės dalinės finansinės pagalbos gali tikėtis kultūrinių, visuomenės informavimo saugumo, taip pat šviečiamųjų projektų autoriai, nusiuntę paraiškas dalyvauti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo rengiamuose konkursuose. Nuostatus dar turės patvirtinti ministrų kabinetas. Vyriausybės programoje nėra pažado dar labiau mažinti periodinės spaudos pridėtinės vertės mokestį“, - Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko Mindaugo Basčio pavedimu „nudžiugino“ komiteto biuro vedėjas V. Ramanavičius.

Alaus reklama kaip rusiška propaganda Pasak Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Rimos Baškienės, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas turėtų iškart pajusti informacinio karo paūmėjimus ir iš turimų lėšų pasistengti, kad regioninė žiniasklaida spausdintų tiksliąją, oficialiąją informaciją, o ne antivalstybines interpretacijas. „Mūsų visuomenei šiandien mažiausiai reikia (teisingiau, visiškai nereikia) nerimo, baimės, gąsdinimų. Žmonės pageidauja teisingų žinių“, - „ŪP“ tvirtino R. Baškienė. Prieš metus, pernai sausį, R. Baškienė su keliais kitais parlamentarais siūlė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą iš viešosios įstaigos pertvarkyti į valstybės biudžetinę instituciją prie Kultūros ministerijos – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą. R. Baškienės manymu, mokesčių ir prievolių naštą žiniasklaidai reikia mažinti, tačiau, kalbėdamasi su „Ūkininko patarėju“, parlamentarė būgštavo, kad 9 proc. PVM lengvata laikraščiuose pasirodantiems skelbimams ir spausdinamų reklamų plotams galėtų paskatinti kitokią neigiamą informaciją – pavyzdžiui, alkoholio propagandą (?).

Papirkę regioninę spaudą, laimėtų informacinį karą „Naujų Rusijos informacinio karo stabdymo institucijų kurti neverta. Sugaištume laiko, ir tiek. Regioninei spaudai reikia labiau padėti. Sumažinti PVM laikraštiniam popieriui, padidinti esamų paramos fondų apimtis, numatyti papildomų lėšų regioninei žiniasklaidai. Ne šiaip sau Valstybės saugumo departamentas perspėjo, kad Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu gali tapti regioninė žiniasklaida. Kokio nors vieno provincijos laikraštuko auditorija nedidelė, bet visus kartu sudėtus regionų periodinius leidinius skaito daug daugiau žmonių negu nacionalinius dienraščius. Regioninė spauda - svarbi informacijos priemonė. Bet ir labai pažeidžiama. Jos nepasiekia didžioji reklama. Rajonų leidiniams išgyventi sunkiausia. Provincijos žurnalistus galėtų sugundyti pinigai, kuriuos vieną gražią dieną per daug nesislapstydami imtų ir pasiūlytų Lietuvai priešiški elementai“, - atsakinėdamas „ŪP“, perspėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Mantas Martišius, kurio surinktais Rusijos informacinio karo prieš Baltijos šalis, Ukrainą, Gruziją, Moldovą duomenimis rėmėsi Prezidentūra, rengdama Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP” korespondentas

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.