Lietuviškų produktų kainos – pernelyg kietas riešutėlis

Apstu importinio maisto

Metų pabaiga dosni prekybininkams – nuo lentynų šluojama daugiau įvairiausių prekių, taip pat – ir maisto produktų. Tuštėja žmonių piniginės, bet pildosi gamybininkų ir prekybininkų pajamos – cirkuliuoja ekonomikos kraujas. Šalies ekonomikai daugiau naudos, kai stiprėja vietinė gamyba, tačiau realiai savo piniginėmis dažnai balsuojame už kitų valstybių gamintojus.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) atliktas Lietuvos penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2024 m. kovo–spalio mėn. parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų kilmės tyrimas atskleidė, kiek šiose parduotuvėse siūloma produktų, pagamintų Lietuvoje, importinių ir pažymėtų firminiu privačiu ženklu.

Taip paprastai žymimi produktai, pagaminti prekybos tinklui priklausančiose įmonėse ar prekybos tinklų užsakymu pas partnerius gamintojus. Stebėti buvo pieno gaminiai, kiaušiniai, šviežia mėsa ir šviežios daržovės bei bulvės. Paaiškėjo, kad minėtu laikotarpiu, pavyzdžiui, visų rūšių įvairiose pakuotėse geriamo pieno pardavinėta apie 50 proc. lietuviško, maždaug 20 proc. – importinio ir apie 30 proc. – privataus ženklo. Grietinės daugiausia – nuo 62 proc. iki 65 proc. – siūlyta lietuviškos, daugiau nei 1 proc. – importinės, kita dalis – privataus ženklo. Nenuostabu, kad prekybos centrų lentynose buvo apie 22 proc. importinio ir nuo 26 iki 28 proc. privataus ženklo fermentinio sūrio, kita dalis – lietuviško. Labiau stebina, kad prekyboje siūlyto sviesto (ir tepiojo riebalų mišinio) buvo daugiau kaip 30 proc. importinio, apie 50 proc. – lietuviško, likusi dalis – privataus ženklo.

Įdomus vaizdas fiksuotas šviežios kiaulienos skyriuje – nesupakuota kiauliena buvo beveik visa lietuviška, o supakuotos daugiau nei 70 proc. – privataus ženklo. Dėl nesupakuotos šviežios jautienos situacija panaši, o supakuotos skyriuje buvo daugiausia (nuo 46 iki 55 proc.) privačiu ženklu pažymėtos jautienos. Nesupakuotos paukštienos pardavinėta nuo 70 iki 78 proc. lietuviškos ir nuo 20 iki 30 proc. importinės. Renkantis supakuotą mėsą, dominavo privačių ženklų paukštiena.

Tyrimas tik patvirtino, kad nemažai importuojame šviežių daržovių: morkų nuo 21 iki 31 proc., kopūstų – apie 55 proc., agurkų – nuo 34 iki 42 proc., pomidorų – nuo 50 iki 62 proc., svogūnų – nuo 57 iki 67 proc., bulvių – nuo 37 iki 46 proc. Turint omenyje, kad privačiais ženklais pažymėta produkcija gali būti pagaminta ir kitose šalyse, importinių daržovių ir bulvių kiekis gali būti dar didesnis. Tik parduodant burokėlius kilmės tyrimo laikotarpiu dominavo lietuviška produkcija.

Tylus protestas

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė ŪP pastebėjo, kad prekybos tinklų parduotuvėse yra gausu importinių maisto produktų ir kai kurie jų galbūt net perkamesni nei lietuviški. „Tai yra faktas, nes importinės prekės neretai yra pigesnės, pavyzdžiui, kiek girdžiu, pensininkai kalba, kad nors ir kaip norėtų rinktis lietuviškus produktus, bet jų neįperka. Kalbant apie pieną, varškę, grietinę, prekybos centruose kartais būna akcijos, bet ir pritaikius nuolaidas neretai šie produktai būna brangesni, nei, tarkime, lenkiški be nuolaidų“, – teigė pieno gamintojų atstovė.

Dairydamasi į prekybos lentynas, R. Vilimienė sakė akivaizdžiai matanti, kad pirmumas yra teikiamas lietuviškiems maisto produktams, nes būtent jie yra pirkėjo akių lygyje ir greičiau pastebimi. „Matyti, kad Lietuvos gamintojai yra išsipirkę tas pozicijas, kad jų produkcija būtų labiau matoma. O lenkiškų ar kitų šalių gaminių paprastai reikia ieškoti žemiau ar aukščiau“, – kalbėjo LVPŪA pirmininkė.

Pieno gamybos atsisakiusi ūkininkė dabar priversta pirkti pieno produktus. Varškės sūrius paprastai įsigyja iš aplinkinių ūkininkų, o grietinę perka parduotuvėje, dažnu atveju lenkišką. „Toks yra mano tylusis protestas prieš Lietuvos pieno perdirbėjų godumą. Stengiuosi nepirkti lietuviškos produkcijos, aišku, suprantu, kad nieko tuo nepakeisiu, bet toks yra mano pasirinkimas, kaip savotiška protesto forma“, – aiškino ŪP pašnekovė.

Ji džiaugėsi, kad prekybos tinklų parduotuvėse yra importinės produkcijos, tai leidžia pirkėjui pasirinkti, kitaip būtų liūdna. „Yra ir lenkiškų, ir vokiškų, ir prancūziškų produktų. Įdomu tai, kad tų brangių šalių produkcija Lietuvoje yra pigesnė nei lietuviška. Tas kvietimas pirkti lietuvišką prekę – arti širdies, bet, deja, ta prekė toli gražu ne visada ir ne visų įperkama. Labai gaila, kad šį reikalą ir šūkį pagadina godumas ir visokios manipuliacijos, todėl džiaugiuosi, kad parduotuvėse yra daug importinio maisto. O pieno gamintojai didelio pasirinkimo, kam parduoti pieno žaliavą, neturi“, – akcentavo R. Vilimienė.

Daugiau perka vietos paukštienos

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas teigė, kad pas mus veikiantys prekybos tinklai orientuojasi į lietuvišką produkciją, tačiau šalyje pagamintos ir importinės produkcijos santykis juose – skirtingas. „Vieni prekybos tinklai gal labiau orientuojasi į kainą, kitiems svarbu palaikyti ir šalies gamintojus bei nacionalinį jausmą. Tai priklauso nuo prekybininkų politikos“, – svarstė ŪP pašnekovas. Jis pasidžiaugė, kad mūsų gyventojai daugiau perka lietuviškos paukštienos – paukštynai maždaug 70 proc. pagamintos vištienos ir tiek pat ar dar daugiau kiaušinių parduoda vietos rinkoje. „Pirmiausia, manome, kad vartotojai pirmumą teikia vietoje pagamintai produkcijai, kita vertus, perkamumui įtakos turi ir tai, kad aktyviai yra propaguojamas nacionalinės kokybės ženklu pažymėtas produktas, vyksta akcijos, žmonės tai mato, girdi ir perka tokią paukštieną ir kiaušinius“, – aiškino G. Kauzonas.

Prekybos tinklų politika – skirtinga

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius aiškino, kad seniai Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose lietuviškų mėsos gaminių yra daugiau, nei tuose, kurie galbūt labiau paremti importu. „Aišku, lenkiškos produkcijos kiekis didėja, bet tai suprantama, nes čia yra konkurencingumo dalykai. Visada norėtųsi, kad lietuviškos produkcijos būtų daugiau, bet prekyba yra prekyba, jie ieško savo nišų ir galimybių parduoti. Vis tik dabartinis balansas nuo seno Lietuvoje veikiančiuose prekybos tinkluose atrodo gana objektyvus. O ten, kur atvažiuoja daugiau importinės produkcijos, vietos gamintojams kelia rūpesčių ir klausimų. Juk mūsų mėsos gamintojų produkcija yra kokybiška ir vertinama, Lietuvoje galioja mėsos gaminių techninis reglamentas, todėl nenuostabu, kad kitų šalių vartotojams atrodo, jog mūsų produktai yra skanesni ir geresni. Bet tai, koks prekyboje yra lietuviškos ir importinės produkcijos santykis, matyt, nulemia prekybos tinklų politika“, – samprotavo mėsos perdirbimo įmonių atstovas.

Jis priminė, kad situacija kiaulienos rinkoje lieka panaši, kaip ir buvo pastaraisiais metais, kai šalyje suvartojama apie 50 proc. importuotos kiaulienos. Neįtikėtina, bet yra taip, kad lietuviai nebeužsiaugina sau kiaulių. „Kiaulienos kainos yra paaugusios, bet norint padidinti gamybą, fermų greitai nepastatysi. Kita vertus, žinant, koks vyrauja požiūris Lietuvoje, statyti kiaulių fermas pas mus beveik neįmanoma. Taigi valgome importinę kiaulieną ir piktinamės, kad Lietuvoje fermų kvapas labai jau riečia nosį“, – tarstelėjo ŪP pašnekovas.

Lietuvoje pakankami kiekiai jautienos, tačiau jos tautiečiai labai mažai suvartoja, tiesa, vartojimas kiek ūgtelėjo – vidutiniškai nuo 5 iki 6 kg per metus, bet tai neprilygsta, pavyzdžiui, prancūzų, kurie suvartoja apie 15 kg jautienos, įpročiams. „Jeigu daugiau vartotume jautienos, mažesnį jaustume vietoje pagamintos kiaulienos trūkumą. Bet čia yra svarbi jautienos kaina, kurią aukštyn dar kelia ir gamtosauginiai reikalavimai“, – pastebėjo E. Mackevičius.

Nuo gero produkto atbaido kainos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.