Lietuvoje – mažiausias savaitinis didmeninės elektros kainų vidurkis šiais metais

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7 proc. iki 53,1 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 95,3 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 84,4 Eur/MWh.

Baltijos jūros regiono valstybėse didmeninės elektros energijos kainos birželio 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, mažėjo beveik visur, išskyrus Vokietiją ir Suomiją.  Latvijoje elektros kainos mažėjo 7 proc. – nuo 57,0 Eur/MWh iki 53,1 Eur/MWh, Estijoje elektros kainos mažėjo 8 proc. – nuo 57,0 Eur/MWh iki 52,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos mažėjo 9 proc. – nuo 48,8 Eur/MWh iki 44,2 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 7 proc. – nuo 98,8 Eur/MWh iki 92,0 Eur/MWh.

Tuo tarpu Vokietijoje elektros kainos didėjo 4 proc. – nuo 61,9 Eur/MWh iki 64,7 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos didėjo 22 proc. – nuo 7,8 Eur/MWh iki 9,6 Eur/MWh.

Skelbiama, kad per ateinančius kelerius metus Šiaurės šalių regione dėl spartaus pasiūlos augimo ir riboto lankstumo bus stebimas neigiamų elektros energijos kainų šuolis, tačiau iki 2035 m. šis reiškinys turėtų visiškai išnykti, teigia „Aurora Energy Research“. Elektromobilių, elektrinių katilų ir vandenilio gamybai skirtų elektrolizerių augimas ilgainiui absorbuos perteklinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kuri šiuo metu visoje Europoje lemia neigiamas kainas. Be to, tikėtasi, kad atsinaujinantys energijos ištekliai ims geriau reaguoti į kainų signalus, nes elektros energijos pirkimo sutartys bus labiau suderintos su rinkos sąlygomis, todėl nebeliks paskatų gaminti elektros energiją, kai kainos tampa neigiamos. Pernai Švedijoje ir Suomijoje neigiamų kainų buvo daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, o iki 2027 m. tokie atvejai greičiausiai bus dažnesni, nes naujų atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba greičiausiai augs sparčiau nei paklausa.

Elektros energijos vartojimas šalyje birželio 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, išaugo 1,7 proc. – iki 207,3 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 162,0 GWh, arba 11 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagaminta 78 proc. suvartotos elektros energijos. Likęs kiekis importuotas iš Švedijos ir Latvijos.

Praėjusią savaitę skelbta, kad ES energetikos komisaras Dan Jorgensen pabrėžė, kad reikia stipresnių energijos jungčių visoje Europoje. Kalbėdamas Energetikos infrastruktūros forume, jis pabrėžė, kad geresnės jungtys leistų kasmet sutaupyti milijardus eurų ir padidinti energetinį saugumą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ir Švedija, išreiškė susirūpinimą dėl tarpvalstybinių jungčių, nes baiminasi didėjančių vietinių elektros energijos kainų. D. Jorgensen taip pat paragino sumaniau naudoti esamą infrastruktūrą ir greičiau išduoti leidimus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Jis įspėjo, kad lėti biurokratiniai procesai trukdo Europai reaguoti į klimato, konkurencingumo ir saugumo krizes. Nepaisant šių iššūkių, ES fiksuoja atsinaujinančiosios energijos naudojimo rekordus – šiemet tikimasi, kad bus panaudota beveik 79 GW. 

Nagrinėjamą savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės – 63,9 GWh elektros, tačiau tai 1,9 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai buvo pagaminta 65,2 GWh. Praėjusią savaitę, birželio 4 d. buvo pasiektas ir dienos elektros gamybos saulės elektrinėse rekordas – per dieną jose pagaminta 12,7 GWh elektros, kai vidutiniškai nagrinėjamą savaitę per dieną buvo pagaminta apie 9 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 13,6 proc. mažiau elektros energijos – 56,3 GWh. 

Vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 60,2 GWh. Elektros generacija, palyginus su ankstesne savaite (45,0 GWh), padidėjo 33,7 procento. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 26,8 GWh elektros energijos, arba 124,5 proc. mažiau nei šiemet. 

Šiluminėse elektrinėse nagrinėjamą savaitę buvo pagaminta 12,4 GWh, tai buvo 72,7 proc. mažiau nei praėjusią savaitę, kai šiluminės elektrinės pagamino 45,3 GWh elektros. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 15,6 GWh, arba 20,9 proc. daugiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės per savaitę mūsų šalyje pagamino 17,5 GWh – tai 10,5 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 19,5 GWh, ir 0,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 17,6 GWh.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške padidėjo: nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 35,3 Eur/MWh. Tai 0,3 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės TTF dujos kainavo 35,2 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 35,1 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 25,7 Eur/MWh. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 34–38 Eur/MWh ribose. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 40,5 proc., prieš savaitę buvo 38,9 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 51,2 procento. 

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 50,9 proc. (praėjusią savaitę buvo 48,3 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 71,9 procento. 

Skelbiama, kad 2025 m. gegužę, palyginus su balandžio mėnesiu, rusiškų gamtinių dujų tiekimas į Europą per vamzdynus padidėjo 10,3 proc., pasiekdamas 46 mln. kubinių metrų per dieną. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius „Gazprom“ per „TurkStream“, vienintelį likusį vamzdynų maršrutą iš rusijos į Europą, pristatė 7,2 mlrd. kubinių metrų dujų. Tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. buvo pristatyta 6,6 mlrd. kubinių metrų dujų. Nors bendras rusiškų dujų kiekis ES sumažėjo, jos vis dar sudaro reikšmingą kiekį importo. Iki 2022 m. rusija tiekė apie 45 proc. visų ES dujų, o dabar – 18 procentų. Europos Komisija pristatė planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų iki 2027 m. pabaigos. Primename, kad Lietuva rusiškų dujų nei vamzdynais, nei laivais iš rusijos nebeimportuoja nuo 2022 metų. 

Birželio 2–6 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 366,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 336,1 GWh). Į Latviją išsiųsta 332,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 74,8 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 3,1 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,0 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. birželio 2–6 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo perpus (51,2 proc.), suvartota 60,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 124,2 GWh). Prie gamtinių dujų vartojimo sumažėjimo prisidėjo ir 72,7 proc. sumažėjusi elektros gamyba šiluminėse elektrinėse.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 65,4 USD/bbl – tai 1,55 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64,4 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 78,8 Eur/MWh, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu – 75,2 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais Brent naftos kainos bus 2–3 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 65–66 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,1–0,7 proc., sumažėjo Lenkijoje 1,5 proc., o Estijoje kaina nepakito.

Dyzelino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose šalyse 0,1–0,5 proc., išskyrus Lenkiją, kur kaina sumažėjo 1,8 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias yra Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,1 proc., o dyzelino – 4,4 proc. mažesnė.

Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje siekė 16,19 Eur/MWh, ji sumažėjo 1,4 proc., lyginant su ankstesne savaite (16,42 Eur/MWh). Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,45 Eur/MWh.

LEA informacija