Lietuvoje stabdomas nelegalių rusiškų daržovių įvežimas

LŠA prieš kelias savaites paskelbė, kad Rusijoje užauginti agurkai ir pomidorai per Lenkiją galimai patenka į Lietuvą, klastojant jų kilmės dokumentus. Šalies augintojai susiduria su nesąžininga konkurencija, nes rusiška produkcija pardavinėjama keleriopai pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje ir Latvijoje. Be to, pirkėjai gali nė neįtarti, kad įsigijo rusiškų daržovių.

Reaguodama į socialinių partnerių pateiktą informaciją, VMVT sustiprino į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę. Taip pat vertinama produktų sauga.

„Išgirdome įtarimus, kad į Lietuvą gali būti bandoma įvežti rusiškų daržovių nurodant, kad jos užaugintos Europos Sąjungoje. Todėl sugriežtinome vartotojams pateikiamos informacijos apie šviežių vaisių ir daržovių kilmės šalį tikrinimą. Produktų sauga tikrinama laboratoriniais tyrimais. Iki šios dienos gauti laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus“, – sako VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus atkreipia dėmesį, kad sugriežtinta kontrolė veikia ir kaip prevencinė priemonė. Jei anksčiau kažkas įveždavo produkcijos su suklastotais kilmės dokumentais, tai dabar tą darydamas susidurtų su kur kas didesne rizika įkliūti.

LŠA atstovai taip pat sako sulaukę reakcijų, kad rinkoje juntama sustiprinta vaisių ir daržovių kontrolė, pastebimas ir vietos gamintojų produkcijos paklausos augimas. „Tikimės, kad nebeliks nė menkiausios galimybės įvežti daržoves iš Rusijos, kilmės dokumentuose nurodant, kad jos – iš Lenkijos. Taikomos priemonės padeda siekti šio tikslo“, – teigia LŠA vadovas Paulius Andriejavas.

VMVT atstovai bendradarbiauja su kolegomis Lenkijoje, kad galėtų operatyviai nustatyti rizikas. Lietuvos institucijos svarsto ir dar vieną kontrolės priemonę – Austrijos laboratorijoje yra galimybė atlikti vaisių ir daržovių kilmės nustatymo tyrimus. Vis dėlto viceministras V. Tomkus ragina neapsiriboti vien tik griežtesne kontrole Lietuvoje. Efektyviausiai veiktų apribojimai visos Europos Sąjungos mastu.

„Kai prekės patenka į bendrą ES rinką, vėliau daug sunkiau kontroliuoti jų judėjimą. Todėl turėtume siekti riboti šių prekių patekimą į ją“, – tvirtina V. Tomkus.

Dar kovo mėnesį Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją išanalizuoti galimybę apriboti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į ES. Iki tol, kol bus priimti sprendimai ES mastu, Lietuvos institucijos ir LŠA atstovai sutarė reguliariai keistis naujausia informacija apie padėtį vaisių ir daržovių rinkoje.

ŽŪM informacija