Lietuvos darbo rinką gausiausiai pildo atvykėliai iš Baltarusijos

„Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai. O atvykusiųjų iš Baltarusijos darbuotojų pas mus šiuo metu yra 46,6 tūkst.“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Sektorinė analizė rodo, kad dauguma baltarusių dirba transporto ir saugojimo (33,1 tūkst.), statybos (5,6 tūkst.) bei informacijos ir ryšių (3,5 tūkst.) įmonėse. Šie sektoriai nesikeitė ir jau keletą metų yra tarp daugiausiai įdarbinančių Baltarusijos piliečius. Tačiau didžiausias augimas stebimas finansinėje ir draudimo veikloje: 2022 m. pradžioje darbavosi 7 baltarusiai, o dabar jų – jau 114. Panaši tendencija – informacijos ir ryšių sektoriuje – nuo 631 iki 3,5 tūkst.

Apdirbamojoje gamyboje dirba beveik triskart daugiau Baltarusijos piliečių nei 2022 m. – 1,3 tūkst., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje –  keturis kartus (per 1 tūkst.), administracinėje ir aptarnavimo veikloje aštuonis kartus –  dirba 541 baltarusis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo septynis kartus – 473 asmenys.

Lietuvoje jie daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo vietas (40,9 tūkst.). Tokius darbus dirbančių šiuo metu yra pusketvirto karto daugiau nei 2022 m. sausio 1 d. Kaip rodo darbdavių pranešimai apie dirbančius užsieniečius Lietuvoje, fiksuojamas pokytis per kelerius metus – 29 tūkst.

G.Sinkevičės teigimu, reikšminga atvykusių baltarusių dinamika šalies darbo rinkoje stebima ir aukštos kvalifikacijos pozicijose: „Daugiau nei penkis kartus baltarusių padidėjo aukštos kvalifikacijos darbuose – dabar dirba 5,2 tūkst., o 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu nesiekė nė tūkstančio (895).“

Mažiausiai baltarusių Lietuvoje dirba nekvalifikuotus darbus: 2025 m sausio 1 d. – 484, 2024 m. – 324, 2023 m. – 139, 2022 m. – 67 asmenys. Baltarusių dominuojančios profesijos per kelerius metus nekito. Daugumą sudaro sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, kurių skaičius šalies įmonėse nuo 2022-ųjų augo daugiau nei tris kartus – nuo 9,6 tūkst. iki 32,8 tūkst.

Daugėjo ir kitų paklausių darbuotojų. Darbo rinką papildė  betonuotojai, betono apdailininkai ir giminiškų profesijų darbininkai (1,4 tūkst.), programinės įrangos kūrėjai (1,3 tūkst.), suvirintojai (1,1 tūkst.), tinkuotojai (548), kitur nepriskirti programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai (433), pastatų ir kitokie elektrikai (418), lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai (405), taikomųjų programų kūrėjai (346), statybininkai (326).

Užimtumo tarnyboje sausio 1 d. registruota 7,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 81 šalies. Tarp jų – 555 baltarusiai. Pernai lietuvių kalbos mokėsi 141 Baltarusijos pilietis. 2025 m. pradžioje šalyje iš viso dirbo 140,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kurių per metus padaugėjo 7 proc. Dirbančių ES piliečių skaičius siekė 13,7 tūkst. ir per metus padidėjo trečdaliu. 

Kyla grėsmių Lietuvos valstybės saugumui

Tuo metu Migracijos departamentas prie VRM atkreipia dėmesį, jog iš baltarusių bei rusų tautinių bendruomenių kyla daugiau palyginti su kitomis bendrijomis grėsmių.

Praėjusiais metais keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai pripažinti 598 Baltarusijos bei 125 Rusijos piliečiai. Tai mažiau nei užpernai, kuomet keliančiais grėsmę iš viso buvo pripažinti 1428 baltarusiai ir 352 rusai.

2024 metais, įvertinus surinktą viešą ir neviešą informaciją bei duomenis, gautus iš Valstybės saugumo departamento, konstatuota, jog grėsmę valstybės saugumui kelia 598 Baltarusijos piliečiai. Iš jų 179 nuspręsta neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, 232 – nepakeisti šio dokumento, kuomet užsieniečio turėtas leidimas baigė galioti.

Migracijos departamento iniciatyva panaikinti 175 Baltarusijos piliečių turėti ir vis dar galioję leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Dar 3 baltarusiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o 9-iems – tokie dokumentai panaikinti.

Grėsmę valstybės saugumui keliančiais pripažinti 125 Rusijos piliečiai. 35 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 36 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 24 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 29 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.

Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta 16-ai Rusijos piliečių.

Visiems šiems užsieniečiams taip pat yra uždrausta atvykti į Lietuvą.

2022-ųjų pabaigoje įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiančius dokumentus arba pageidauja įforminti naują leidimą laikinai gyventi šalyje. Klausimyną pildantys užsieniečiai privalo pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, kontaktus su NATO bei Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis, o taip pat – išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Rusijos bei Baltarusijos piliečių prašymus ir gaunamą informaciją vertinantis Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, visada bendradarbiauja bei konsultuojasi su trimis šalies institucijomis – Valstybės saugumo departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija, o esant poreikiui – ir su kitomis šalies žinybomis bei įstaigomis.

Užimtumo tarnybos ir Migracijos departamento informacija