Lietuvos geležinkeliuose – europinės tendencijos: keleivių daugėja, krovinių mažėja

IRG-Rail geležinkelių transporto rinkos stebėjimo 2024 m. ataskaitos duomenimis, keleivių vežimo apimtys, matuojamos keleivių pravažiuotiems km, Lietuvoje 2024 m., palyginti su 2023-aisiais, didėjo 16 proc. (Europoje – 6 proc.) ir buvo aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Augimas rodo, kad vienu traukinio reisu vežama daugiau keleivių arba jie keliavo ilgesnius atstumus. Daugiausia įtakos turėjo išaugęs keleivių vežimas vietos rinkoje ir viešųjų paslaugų įsipareigojimų pagrindu teikiamos paslaugos, nes tarptautinis keleivių vežimas išliko ribotas.

Krovinių vežimo apimtys, matuojamos tonkilometriais (tkm), Lietuvoje ir Europoje per metus sumažėjo tiek pat – po 2 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2016 m. Vietiniais maršrutais krovinių vežimo apimtys Lietuvoje padidėjo 9 proc., tačiau tarptautiniais sumažėjo penktadaliu, o nuo 2022 m. Lietuvoje tarptautiniais maršrutais apimtys krito net 50 proc. Mažėjimą lėmė silpnėjanti ekonominė veikla, paklausos mažėjimas, kainų svyravimai, infrastruktūros sutrikimai ir besitęsiantis karo Ukrainoje poveikis.

Prieiga prie infrastruktūros – pigiau keleivių vežėjams 

Kainos už prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir toliau išliko palankesnės keleivių vežėjams, nes keleivių augimas buvo skatinamas, o krovinių konkurencingumas silpnėjo. 

Keleivių vežėjai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra Europoje vidutiniškai už keleivio km mokėjo 4,09 ct – panašiai kaip ir 2023 m., o Lietuvoje šis mokestis sumažėjo beveik 40 proc. iki 0,40 ct/keleivio km), nes dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo tranzitas nebeįtraukiamas į minimaliojo prieigos paketo apmokestinimą. Mažiau mokėjo tik Suomija (0,35 ct/keleivio km). 

Palyginti su kelių transportu, Lietuvoje keleivių vežimas geležinkeliais apmokestinamas beveik 7 kartus daugiau (0,40 ct/keleivio km, palyginti su 0,06 ct/keleivio km kelių transporte).

Net ir mažėjant krovinių vežimo apimtims, infrastruktūros mokesčiai Europoje didėjo 2 proc., taip dar labiau silpnindami sektoriaus konkurencingumą. Krovinių vežėjai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra  Lietuvoje vidutiniškai mokėjo 1,18 ct už vienos tonos krovinio pervežimą vieną kilometrą (tkm)  – 2,2 karto daugiau nei Europoje (0,53 ct/tkm). Daugiau kainavo tik Graikijoje (2,71 ct/tkm), Šiaurės Makedonijoje (1,71 ct/tkm) ir Šveicarijoje (1,28 ct/tkm). Palyginimui: kelių transporto naudotojai Lietuvoje už vienos tonos pervežimą vieną kilometrą mokėjo 0,1 ct – net 12 kartų mažiau.

„Lietuvoje geležinkelių infrastruktūros finansavimo modelis iš esmės skiriasi nuo vyraujančio Europoje – pagrindinė infrastruktūros mokesčių našta tenka krovinių vežėjams, o keleivių segmentas prisideda santykinai nedaug. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių didesnė  infrastruktūros mokesčių dalis tenka  keleivių vežėjams“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Lietuvoje keleivių vežimas generuoja 3 proc. infrastruktūros pajamų, kai Europoje – apie 91 proc. Priešinga situacija stebima krovinių vežime: Lietuvoje net 97 proc. geležinkelių infrastruktūros mokesčių sumokėjo krovinių vežėjai, Europoje – tik 9 proc.

2024 m. keleivių vežėjų pajamos už keleivio km Lietuvoje didėjo 1 proc. iki 17,7 ct/keleivio km, Europoje – 2 proc. (iki 16,78 ct/keleivio km). Tačiau esminis skirtumas išliko mokesčių struktūroje: Europoje infrastruktūros mokesčiai sudarė vidutiniškai apie 24 proc. keleivių vežėjų pajamų, o Lietuvoje – tik 2 proc.

Krovinių vežimo vidutinės pajamos 2024 m. už tkm didėjo apie 3 proc. (iki 4,71 ct/tkm). Atsižvelgiant į Europoje mažėjančias krovinių vežimo apimtis, šis pajamų augimas daugiausia atspindi infliacijos poveikį, perkeltą galutiniams klientams. 

Didžiausios pajamos už tkm fiksuotos Liuksemburge (14,12 ct/tkm), Rumunijoje (6,35 ct/tkm) ir Vengrijoje (6,03 ct/tkm).  Tuo tarpu Lietuvoje vidutinės pajamos už tkm siekė 4,3 ct – mažiau nei Europos vidurkis, o tai siejama su ilgesniais ir sunkesniais traukiniais Lietuvoje. Sumokėtų geležinkelių infrastruktūros mokesčių dalis krovinių vežėjų pajamose Europoje vidutiniškai siekė 11 proc., o Lietuvoje – 27 proc. Tai rodo, kad didesnius mokesčius už infrastruktūrą vežėjai dengė pelno sąskaita, neperkeldami visos naštos galutiniams paslaugų naudotojams.

RRT informacija