Lietuvos genetinį paveldą papildys miškinės obelys, kriaušės ir vertingi žemės ūkio bei vaistiniai augalai

Augalų genetinių išteklių išsaugojimas padeda palaikyti Lietuvos biologinę įvairovę, sudaro galimybes moksliniams tyrimams ir užtikrina vertingų augalų savybių išlikimą ateities kartoms.

Miškinės obelys ir kriaušės – svarbios miškų biologinei įvairovei

Pritarta dviejų miško medžių sėklinių plantacijų įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Miškinės obels plantacijoje saugomi 22, o miškinės kriaušės – 30 skirtingų medžių klonų.

Šios medžių rūšys Lietuvos miškuose nėra gausios, dažniausiai aptinkamos pavieniui arba nedidelėmis grupėmis.

Sėklinės plantacijos leidžia išsaugoti skirtingus genotipus ir užtikrinti jų panaudojimą ateityje. Iš plantacijose surinktų sėklų išauginti sodmenys naudojami miškams želdinti, didinant medynų rūšinę ir biologinę įvairovę.

Nuo pašarinių žolių iki dekoratyvinių augalų

Nacionalinių genetinių išteklių sąrašą taip pat pasiūlyta papildyti aštuoniomis kultūrinių augalų laukinių gentainių populiacijomis, tarp kurių – baltasis ir raudonais dobilai, miglės, motiejukai ir šunažolės.

Kultūrinių augalų laukiniai gentainiai ypač svarbūs augalų selekcijai, nes selekcijos procese dalis genetinės įvairovės prarandama. Intensyvėjant klimato kaitai, laukinių gentainių genetinė įvairovė tampa vis reikšmingesnė kaip naujų genetinių savybių šaltinis, padedantis išvesti prie kintančių aplinkos sąlygų geriau prisitaikiusias augalų veisles.

Taip pat pritarta trijų dekoratyvinių viendienių veislių – „Mitsu“, „Žiežmarių žvaigždė“ ir „Žiežmarių jaunystė“ – bei Dabikinės dvaro parke, Akmenės rajone, augančio paprastojo buko įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Vaistiniai augalai – saugoma natūralių augaviečių įvairovė

Svarbią kandidatų dalį sudarė vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai. Pritarta penkių sėklinių (genetinių) sklypų, esančių skirtinguose Lietuvos regionuose, įtraukimui į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Juose saugomos įvairios laukinių augalų populiacijos, tarp jų – vaistiniai valerijonai, paprastieji raudonėliai, jonažolės, laukiniai česnakai ir kitos vaistinių bei aromatinių augalų rūšys.

Dalis sėkliniuose (genetiniuose) sklypuose aptinkamų išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių augalų populiacijų taip pat gali būti perkeliamos į lauko kolekcijas ir siūlomos įtraukti į nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Vienas tokių pavyzdžių  –  Šeduvos apylinkėse aptikta baltažiedės paprastosios juodgalvės populiacija, kuriai taip pat pritarta suteikti ANGI statusą.

Komisijos teikimu, kandidatai į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą įtraukiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu.

VMT informacija