Lietuvos vardas „Žaliojoje savaitėje“ – pastebimas (papildyta)

Virš mūsų šalies stendo ryškiai matomas Lietuvos vardas. Stilizuotas žemėlapis aiškiai nurodė geografinę mūsų šalies vietą bei kaip toli ji yra nutolusi nuo Vokietijos.

Lankytojus stabtelti ilgėliau kviečia smagi liaudiška muzika. Pirmąją parodos dieną Lietuvos žemės ūkio ministerija surengė Lietuvos pristatymą, kuriam žiūrovų netrūko. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasidžiaugė, kad „Žalioji savaitė“ yra labai gero formato renginys, nepamiršo padėkoti parodos dalyviams iš Lietuvos. Ministras I. Hofmanas bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika į taurių piramidę pilstė sertifikuotą miško spanguolių kisielių. Gerą duetą su tradiciniu gėrimu sudarė kvapnios cukraus pudra apibarstytos spurgos. Stendo šeimininkė Žemės ūkio ministerija pasirūpino, kad mūsų šalis tarptautinėje parodoje būtų pristatyta kaip vaišinga, turinti turtingą kulinarinį paveldą.

Lietuvos ekspozicijoje tai patvirtino savo produktus pristatantys ūkininkai įmonės, amatininkai.

Tradiciniai lietuviški skoniai

Gera nuotaika spindinti ūkininkė Rita Dirvinienė („Ritos sūriai“, Radviliškio r.) kvietė ragauti ir įsigyti keptų, rūkytų, saldžių varškės sūrių, kurie gaminami iš ūkyje auginamų karvių pieno. Trečią kartą „Žaliojoje savaitėje: dalyvaujanti ūkininkė teigė pastebinti, kad vokiečiai nelabai kai kurių prieskonių (kmynų, česnako), tačiau parodos lankytojų srautas margas, jame įvairiausių šalių ir tautų atstovai. Ponia Rita džiaugiasi tuo, ką pavyko sukurti per devynerius metus sunkiu darbu vien savo pastangomis ir, žinoma, su šeimos palaikymu. Ūkyje dirba jau dvylika žmonių, kuriais ji visiškai pasitiki ir, būdama „Žaliojoje savaitėje“, yra rami, kad namuose „niekas nesugrius“. Pakalbinta ūkininkė didžiuojasi tuo, kad tęsia šeimos tradiciją – jos mama buvo pienininkė, o ji pati yra diplomuota maisto technologė. R. Dirvinienė prisipažino, kad jai „Žalioji savaitė“ nėra komercinė paroda –  taip pat tai yra labai gera proga aplankyti Berlyne gyvenančią seserį Ramunę, pamatyti žmonių.

Laimutės Sadauskienės kepyklėlė („Šakočių meistrai“, Rokiškio r.) žvilgsnius traukė čia pat kepamu šakočiu, siūlomais mini šakočiais, kitais kepiniais. Šiemet trisdešimties metų veiklos sukaktį minėsianti individuali įmonė yra tautinio paveldo puoselėtoja – tautinio paveldo ženklu ženklinamas sviestinis šakotis, meduoliniai Juodupės baravykai. Kepyklėlė taip pat didžiuojasi, kad šakotis Lietuvoje yra pelnęs aukso medalį, bei tuo, kad šakočiui suteiktas Lietuvos 100-mečio maisto produkto vardas. Jau dešimtą kartą „Žaliojoje savaitėje“ dalyvaujantys „Šakočių meistrai“ čia tikisi surasti savo pirkėją ir tvirtina, kad jų produktas šiek tiek kitoks negu vokiečių bankuchenas. Jis dailesnis, o svarbiausia paslaptis – natūralūs ingredientai.

Ne mažiau turtinga veiklos istorija garsėja kepėjai iš Panevėžio rajono – UAB „Radviliškių kaimo kepykla“. Audronės ir Albino Kisielių kaimo sodyboje įkurta kepykla yra šeimos verslas, kuris darbo suteikia apie 45 žmonėms. Gražu ir simboliška, kad šeimos įmonės pavadinime įamžintas gimtojo kaimo vardas, puoselėjamos senosios duonos kepimo tradicijos. Kepdami natūralaus raugo, rankomis minkytą duoną, ūkininkai dalinasi kruopele istorijos, sutelktos šiltame duonos kepale. Berlyno parodoje Radviliškių kepėjai pristato konditerinius grybukus, šimtalapį, „Petronėlės“ duoną.

Ir universalūs skoniai

Daivos Kvedaraitės ekologinis uogininkystės ūkis (Alytaus r.) – „Žaliosios savaitės“ senbuvis. Tai vienas moderniausių Lietuvoje šaltalankių ūkių, kuriame įdiegta šiuolaikiška laistymo sistema bei yra perdirbimo cechas. Ūkis, kuriame pirmieji šaltalankių daigai buvo pasodinti 2005 m., dabar ne tik tapo stipriu verslu, bet ir yra Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos, kurioje yra 64 nariai, centras. Parodoje ūkis prekiauja  šaltalankių sultimis ir juostelėmis, uogiene.

O štai dar vienas šeimos verslas – „Šerno pėda“ iš Panevėžio. „Esam medžiotojų žmonos“, – trumpai drūtai prisistato įmonės bendrasavininkė Rima Kalundienė patikindama, kad atsargi idėja sukurti savo nedidelę įmonę būtent taip ir kilo: tvarkant vyrų parneštą medžioklės laimikį kaupėsi patirtis, ją norėjosi panaudoti. Verslininkės partnerė yra dukra Laura Viriūnė, kuri yra įmonės vadovė. Parodoje jau ketvirtą kartą dalyvaujančių moterų galvos pilnos idėjų. „Gaminam ne tik šerno, briedžio, elnio dešras. Neseniai pradėjom gaminti danieliaus vytintą dešrą su trumais“, – apie savo veiklą ir pastangas norint nustebinti pirkėją pasakojo ponia Rima. Verslininkės pačios yra technologės, ir dizainerės, jos sugalvojo įdomesnes pakuotes, kaip antai medinę „plytelę“, kuri gali būti dovanojama šokoladuko vietoje. „Gyvenam pozityviom mintim. Linkim švęsti gyvenimą“, – gyvenimo ir verslo nuostata dalijasi R. Kalundienė. Dauguma „Šerno pėdos“ produkcijos gaminama pagal senolių tradicijas, su natūraliais prieskoniais, siekiama išsaugoti produkto savitumą, autentiškumą, dėl to daliai produkcijos yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Mažoji bendrija „Maži mamutai“ Berlyno parodoje yra vienas naujesnių prekės ženklų. Kaip sakė verslo įkūrėjas Vilius Tamošaitis, pernai jis vyko čia norėdamas labiau apsidairyti, o dabar nutarė pristatyti plačią savo gaminių gamą, kurioje įvairiausi pagardai, padažai, karamelės... Pagardų kūrėjas ir gamintojas V. Tamošaitis iki šiol labiau buvo žinomas muzikos pasaulyje, kaip prodiuseris ir atlikėjas pseudonimu „GeraiGerai“. Nuo vaikystės jam patiko suktis ir prie puodų. Vyro teigimu, jam patinka eksperimentuoti, skonių įvairovė ir neribotos galimybės virtuvės pasaulyje. Pradžioje savo gaminiais jis vaišindavo draugus, o prieš dešimt metų gimė „Maži mamutai”. Dabar įmonė gali pasiūlyti daugiau nei 40 skirtingų produktų. „Žaliojoje savaitėje“ tikisi plačiau populiarinti prekės ženklą, galbūt rasti partnerių. „Mano produktas universalus, platesnės vartojimo srities“, - sako V. Tamošaitis svarstydamas, kad pagardai, tokie kaip karamelizuoti svogūnai, gali patikt bet kurios šalies vartotojams.

Lietuviško medaus kokybė

Lietuva taip pat didžiuojasi natūraliu medumi, jo produktais. „Žaliojoje savaitėje“ šiai sričiai atstovavo dvi įmonės.

Ilgametes gėrimų gamybos tradicijas puoselėjanti, nuo 1959 metų Stakliškėse, Prienų r., veikianti garsioji  įmonė „Lietuviškas midus“ parodos lankytojus kvietė mėgautis midaus nektaru „Šventinė“ ir „Suktinis“, midumi „Stakliškės“.

Laimonas ir Jūratė Galvonai („Medaus namai“, Zarasų r.) siūlė plačią gamą ekologiškos bityno produkcijos – monoflorinio medaus, medaus skanėstų su liofilizuotomis uogomis ir kitais priedais, bičių duonelės.

Ypatingieji amatai

Parodos lankytojai galėjo gėrėtis tautodailininkės, sertifikuotos tautinio paveldo amatininkės, juvelyrės Danutės Tikužienės kurtais papuošalais iš gintaro ir žalvario. Klaipėdietė juvelyrė dirbinius gamina taikydama senąsias technologijas ir tvirtino, jog Berlyno parodoje juos siūlo ne brangiau nei Lietuvoje, nenori užkelti kainų – kūrėjai smagu, kad jos kurti dirbiniai ką nors pradžiugina, išeina gyventi į platesnį pasaulį.

Gražvydas Jokantas („Laukinis ragas“, Pakruojo r.) su partnere Justina parodoje pristatė meniškus dirbinius iš briedžių, elnių ir kitų žvėrių ragų: papuošalus, interjero puošmenas, buičiai skirtus dirbinius, tokius kaip sagos ar šukos, netgi kramtukai šunims. Per devynerius veiklos metus individuali įmonė užaugo, tarptautinėse parodose dalyvauja ne pirmą kartą. Ragai yra maloni medžiaga dirbti. Įmonė pabrėžia, kad laikosi tvarumo politikos, naudoja tik mestinius ragus.

Dar viena parodos senbuvė – unikalių apsauginių kremų, turinčių tautinio paveldo sertifikatus, gaminanti šeimos įmonė „Evija & partner“ (Prienų r.). Viena iš savininkų Milda Adomaitienė pristato komandą: jos vyras Regimantas Adomaitis yra pagrindinis gamintojas, sūnus Mantas Adomaitis – įmonės direktorius, o ji pati ir marti Rima – patarėjai. M. Adomaitienė ŪP portalui pasakojo, kad „Evijos“ istorija prasidėjo nuo jos tėvo miškininkystės mokslininko Teodoro Bitvinsko, kuris didžiąją gyvenimo dalį paskyrė spygliuočių medžių tyrinėjimui, o istorijos šaltiniuose aptikęs liaudiško tepalo receptą, jį ilgainiui užpatentavo bei ištobulino. Pagrindiniai produktų ingredientai yra eglių sakai ir bičių vaškas. Eglių sakus šeimos įmonė renka pati, bičių vašką perka iš ekologinių ūkių. Taip pat įmonė pabrėžia, jog laikosi tvarumo politikos – naudoja tik perdirbamų žaliavų pakuotes, taip prisideda  prie gamtos saugojimo. „Turbūt dešimti metai mes „Žaliojoje savaitėje“. Sausio mėnesį pabėgti iš tėvynės gerai. Bendravimas, bendrystė, žmonių matymas, susipažinti su kita valstybe. Be to, turim tradiciją – kiekvieną vakarą einam ragauti vis kitų patiekalų“, - geros nuotaikos nestokoja parodos dalyvė iš Lietuvos.

Autorės nuotraukos