Lietuvos žaliuosius ištiko arbūzo sindromas?

Įžvalgos iš anksčiau

Prieš pateikiant žaliakursininkų bankroto tendencijų kontekstą, tiesiog prašyte prašosi būti skelbiamos dvi iškalbingos citatos.

„Populiariausia žaliojo smegenų plovimo priemonė yra kitų kaltinimas, taip bandant nuslėpti savas problemas. Geras tokio žaliojo smegenų plovimo pavyzdys gali būti Lietuvos žaliųjų aktyvistų ir politikų niekuo nepagrįsta kritika žemės ūkiui dėl taršos, nutylint apie teršalus, kuriuos į aplinką išmeta miestai. Faktai tokiems veikėjams neįdomūs“, – „Ūkininko patarėjui“ yra teigęs dabar jau buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

O kita legendinė pozicija socialiniuose tinkluose atsirado maždaug prieš 1,5 metų, tačiau iki šiol neprarado aktualumo. Autorystė priklauso Žemdirbių organizaciniam štabui, kuris tuomet liejo apmaudą: „Dar vos prieš keletą metų žodžiai žaliasis kursas daugumai atrodė tik kaip populiari, kažkur toli Europoje sklandanti frazė. Ilgai netruko ir visa ko renatūralizacijos idėjos pasekėjų atrado ir Lietuvoje. Oficialiai šis judėjimas vadinamas ekosocializmu. Pagrindinis jo tikslas – visiškas kapitalizmo sunaikinimas. Kažkur girdėta?.. Dar šis judėjimas lyginamas su arbūzu. Žalias išorėje, bet raudonas viduje.

Lietuvoje žaliasis komunizmas įsibėgėja. Atimti automobilį viduryje gatvės netrukus taps tam tikra norma. Uždrausti verslus, išvaryti nuo dirbamos žemės – jau vykstantys procesai. Kadangi „arbūzas“ siūlo toli gražu ne gerovės idėjas, jis negali veikti tik principu „įbauginti“. Galimybių „nubausti“ žalieji komunistai kuriasi nuolat. Geresnio būdo primesti savo užmačias dar nesugalvojo joks komunizmas. Deja, apie tai kol kas diskutuojame per mažai, o po žaliosiomis idėjomis pasislėpę veikėjai toliau dirba savo darbą.“

Ir štai po 1,5 metų žaliojo kurso propaguotojai patiria triuškinantį pralaimėjimą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ideologiniai šio reiškinio pamatai pradeda svyruoti ir Europoje. O Lietuvoje mus šiomis dienomis pasiekė žinia, kad pradeda byrėti labiausiai žaliąjį kursą palaikiusi Žaliųjų partija. Kas nutiko?

„Netikras“ žaliasis

Dar kovo mėnesį iš Žaliųjų partijos pasitraukė vienas jos senbuvių teisininkas prof. Vytautas Nekrošius. Jis kovo 19-ąją paskelbė, jog neliko Žaliųjų partijos Molėtų skyriaus, o plačiau savo poziciją išdėstė socialiniame tinkle: „Šiandien nutraukiau narystę Lietuvos žaliųjų partijoje, partijoje, kuriai atidaviau nemažai metų, laiko, energijos ir materialių dalykų. Matyt, daug kam kils klausimas, kodėl žengiau šį žingsnį? Trumpai:

• Kartų konfliktas, kurio nepavyko suvaldyti. Kažkaip po truputį pasijutau, kad esu „netikras“ žaliasis, todėl turėčiau klausyti ir be didelių diskusijų vykdyti „tikrų“ žaliųjų balsavimo mašina priimtus sprendimus ir jais labai džiaugtis.
• Nepritariu oficialiai partijos pozicijai dėl jos atstovaujamų vertybių svarbos laipsnio. Žaliųjų partija turi labai platų atstovaujamų interesų ratą, kurie pirmiausiai siejami su mūsų gamtos išsaugojimu ir gynimu. Moterų teisės, partnerystė, plastikiniai šiaudeliai yra svarbu, bet, esant šiandienei Lietuvos ir pasaulio situacijai, pirmiausia turėtume kalbėti apie žymiai svarbesnius dalykus, pvz., Lietuvos saugumą, švietimą, ekologines problemas, ekonomikos stiprinimą ir kt.
• Visada maniau, kad kelių kartų buvimas politinėje partijoje yra didelė vertybė, nes padeda maksimaliai išnaudoti abipusius privalumus, sėkmingai kompensuoti trūkumus ir būti stipriems. Pas mus nutiko kitaip – bent jau dalis vyresniųjų pasijutome „netikrais žaliaisiais“.

Ką gi – nuo šiandien partija yra „grynesnė“, nes vienu „netikru žaliuoju“ tapo mažiau. O jaunimui, „tikriems“ žaliems, linkiu sėkmės – dabar bus lengviau.“

Neadekvatūs siekiai

Šį mėnesį partiją paliko ir vienas jos steigėjų Remigijus Lapinskas, parašęs atvirą laišką, kuriame, be kita ko, piktinasi ir partijos skelbiamu Palestinos teroristų palaikymu: „Jei mes, be jokių paaiškinimų, esame „už Palestiną“, tai reiškia – mes už „Hamas“ ir „Hezbollah“ teroristines organizacijas. Jas tokiomis pripažįsta Europos Sąjunga, JAV, Jungtinė Karalystė. Ir iš kitos pusės – Rusija, Iranas su jomis bendradarbiauja ir maitina ginklais.“

Socialiniame tinkle jis teigė nesuprantantis „progresyvaus“ partijos jaunimo:

„Bandžiau su kolegomis kurti kitokią – sąžiningą, atsakingą, grįstą mokslo faktais ir argumentais, į ateitį orientuotą politiką. Visuomet diskutavome, ginčijomės, ieškojome kompromisų. Būtent tos nuoširdžios diskusijos, tarpusavio pagarbos, noro rasti visiems priimtiną sprendimą pastaruoju metu ir pritrūko. Stipriai pritrūko, kad net trauktis iš partijos reikia. Nesuprantu partijos jaunimo beatodairiškai vystomos krypties, kurią jie vadina „progresyviąja“, „europietiška“ ar „moderniąja“. Nesuprantu, kodėl nelegalūs migrantai, priešiškų kaimyninių režimų stumiami į Lietuvą per sieną, yra saugotini ir globotini. Nesuprantu, kodėl mokesčių reformos idėjos susiveda į bolševikinį principą „atimti ir padalinti“, o tikroji „žalioji mokesčių reforma“ išmetama į šiukšlių dėžę. Tikrai nesutinku, kad rūpinimasis gamta ir miškais turi lemti kažkokius „miško kirtimo moratoriumus“, kurių nuostolius nežinia kas padengs. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl staiga partijos senbuviai, žmonės pasiekę gyvenime ir padarę partijai daug gero, turintys daug idėjų ateičiai, staiga tapo nereikalingi, kuriems ne kartą viešai parodytos durys.“

Keisti polinkiai

„Ūkininko patarėjas“ pasikalbėjo su R. Lapinsku ir išgirdo dar konkretesnių argumentų, kodėl tokia partijos jaunimo politika neturi perspektyvų. „Pirmiausia, partijoje brandinamos idėjos, kurioms mes nepritariame. Tai vyksta neskaidriu būdu, nediskutuojant, o tiesiog valingais sprendimais žmonių, kurie tiems dalykams net nebuvo įgalioti, – komentavo ŪP pašnekovas. – Kita vertus, vidinės partijos procedūros, švelniai tariant, yra nuolat pažeidžiamos. Kitaip sakant, aš, kaip vienas iš partijos steigėjų, praradau tikėjimą, kad ši partija bus skaidri, švari, nauja politinė jėga, argumentuotai aiškinanti tautai tuos sprendimus, kuriuos siūlome. Tačiau šiandien partijai siūlomi tokie dalykai, kuriems žmonės su rimta gyvenimiška patirtimi ir išsilavinimu nepritaria. Dėl šių priežasčių iš partijos išėjo ir akademikas V. Nekrošius, išėjau aš, dar keletas garbių buvusių bendrapartiečių. Atvirai sakant, dabar traukiasi tikrai nemažai žmonių.“

Užsiminus apie jaunųjų žaliųjų polinkį remti Palestinos teroristines organizacijas, R. Lapinskas teigė, kad tai vienas iš klausimų, kurie byloja apie keistus kai kurių buvusių jo kolegų polinkius. „Bet yra daug problemiškų klausimų – ir mokesčių sistemos pokyčiai, ir užsienio bei vidaus politikos reikalai, ypač sureikšminant kai kuriuos vadinamuosius „žmogaus teisių“ aspektus ir, atvirkščiai, neiškeliant į viešumą svarbių gamtosauginių dalykų, kuriems mes ir buvome susikūrę. Tad yra pakankamai daug dalykų, kuriuos anksčiau sugebėdavome išsiaiškinti gerbdami vienas kitą. Tačiau pastarasis laikotarpis parodė, kad tokių kolektyvinių sprendimų mes kartu priimti jau negalime“, – tvirtino redakcijos pašnekovas.

Absurdiškas moratoriumas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.