Ligos šmėkla sujaukė galvijų rinką

Didžiulis nerimas

„Pastarosios savaitės kaime buvo tragiškos, čia – didžiulis nerimas. Parduodamų pieninių veršelių kaina buvo pasiekusi 7,5 Eur/kg, o dabar krito iki 3 Eur, ūkininkams tai yra didžiulės netektys, tiesiog katastrofa“, – konstatavo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Nerijus Gricius. „Ūkininko patarėjui“ jis tvirtino, kad galvijų eksportas yra sustojęs, nes nėra aiškumo, kokius reikalavimus kelia kitos šalys, todėl niekas nenori rizikuoti. Pasak N. Griciaus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikia daug informacijos, tačiau ūkininkams trūksta konkretumo, praktinių patarimų, kaip elgtis.

„Reikės patiems rodyti iniciatyvą ir skubiai tartis su kitų šalių galvijų supirkėjais, kad jie tarpininkautų su jų veterinarijos tarnybomis, ir kuo greičiau būtų žinoma, kokiomis sąlygomis leidžiama išvežti gyvulius į kitas šalis. Dėl gyvulių pardavimo veislininkystei ar tolesniam auginimui – kol kas tvyro chaosas. Bet gal vėliau viskas susitvarkys ir nebus didelės tragedijos. Tik aišku, kad mes visi gerai neatlikome namų darbų – neturime aiškaus plano, nors žinojome, jog liga ateis“, – pripažino ŪP pašnekovas.

Bus riesta

„Kai aplink sėlina ligos šmėkla, ūkininkai gerai nesijaučia. Dabar reikia būti itin atidiems, saugotis ir dirbti taip, kad kuo mažiau nukentėtume. Kita vertus, yra patvirtintas ligos serotipas, bet klinikinių požymių nėra, todėl ir baimės mažiau. Bet apribojimai įvesti ir jie, galiu pasakyti kaip veterinarijos gydytojas, yra reikalingi“, – ŪP komentavo Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos (VKŪS) pirmininkas Arvydas Šlivinskas.

Jo nuomone, Lietuvoje realizuojant galvijus mėsai, problemų neturėtų būti, bet parduodant galvijus veislei ar tolesniam auginimui, ūkininkai nukentės. „Turėtų būti sukurtas kažkoks kompensacinis mechanizmas, nes gyvulininkystei šie metai nėra patys geriausi. Taip, mėsai parduodamų gyvulių kainos buvo pakilusios, bet mes jau daug sunaikinome ir kiaulių, ir galvijų, o mėsą jau tenka importuoti“, – pastebėjo A. Šlivinskas.

Kol Lietuva turėjo sveikos galvijų bandos statusą, galvijus be apribojimų galėjo eksportuoti į bet kurią Europos Sąjungos (ES) šalį. Kainos buvo pakilusios, o dabar jos krenta. „Visi perdirbėjai siekia naudos sau, o ūkininkai priklauso nuo gamtos ir yra tik žaliavos gamintojai pramonei. Niekas į tai neatsižvelgia, visi „serga“ tik už save, o mes turime „sirgti“ ir už perdirbėjus, ir už valstybę, ir už gamtą. Viskas gula tik ant ūkininkų pečių“, – apgailestavo Vilkaviškio krašto ūkininkų atstovas.

Jis pridūrė, kad dabar ūkininkams didžiausias rūpestis yra kaštai veterinarijos paslaugoms, vakcinacijoms. „Kraujo mėginiai, tyrimai, biologinė sauga, vakcinacija – šios išlaidos gula ant ūkių, tad reikėtų, kad valstybė kažkiek paremtų ir visa ši našta neslėgtų tik ūkininkų. Dauguma pieninių veršelių išvežama į užsienį, todėl bus papildomų išlaidų tyrimams, tad reikia galvoti apie kompensacinį mechanizmą“, – į valstybės pagalbą apeliavo ŪP pašnekovas.

Papildomos išlaidos

Jam antrino N. Gricius, pastebėjęs, kad papildomų reikalavimų įgyvendinimo išlaidos guls ant galvijų augintojų ir galvijų supirkėjų pečių. „Dabar nustatytos gana sudėtingos procedūros išvežamiems galvijams – imami kraujo mėginiai ir vežami tyrimui atlikti, 14 d. karantinas, galvijus reikia nupurkšti repelentais ir kt., šias išlaidas turės apmokėti ūkininkai, valstybė kol kas nieko nepadeda“, – teigė LMGAGA pirmininkas.

Tiesa, jis pripažino, kad tokie reikalavimai galioja gyvulius vežant ne į visas šalis. Pavyzdžiui, Sakartvelas nesibaimina, kad Lietuvoje užfiksuoti MLL atvejai, ir kol kas nekelia jokių papildomų sąlygų. „Vežėm veislinius galvijus į Sakartvelą ir nieko papildomo nereikalavo. Trečiosios šalys savaip sprendžia, pavyzdžiui, Turkija užsidarė nuo šalių, kur fiksuota MLL, bet į ten mes vežame mažai. Dabar pagrindinė rinka – Lenkija, Italija, Izraelis“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Supirkimas sustojo

Nustačius MLL atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose, parduoti galvijus vietoje skerdykloms jokių apribojimų nėra, išskyrus tuos ūkius, kur yra užfiksuota ši liga. Jiems yra reikalingas specialus VMVT leidimas. „Iš tikrųjų ši liga nėra reikšminga, jeigu gyvuliai parduodami skersti. Lietuvoje juos galima vežti be suvaržymų, o vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą“, – aiškino N. Gricius.

Jis pridūrė, kad, nepaisant to, mėsinių galvijų kaina vietos rinkoje yra kritusi 20–30 proc., o atjunkytų veršelių, kurių daug eksportuojama, supirkimas yra iš viso sustojęs. „Skerdyklos, matyt, yra perkrautos, smulkieji ir vidutiniai ūkiai parduoda daug pieninių galvijų, todėl ir krenta kainos“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Neskubėjo parduoti

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovo Egidijaus Mackevičiaus teigimu, nustatyti MLL atvejai neturėtų reikšmingiau paveikti galvijų supirkimo kainų. „Juolab kad nedaug atvejų ir fiksuota, todėl kažkokio poveikio būti neturėtų. Paprastai kainas kažkiek veikia sezoniškumas, rudenį augintojai parduoda daugiau gyvulių. Bet šiemet rugsėjį galvijų pardavimai buvo žymiai mažesni, nei būna įprastai. Matyt, dėl to, kad rugsėjis buvo šiltas, buvo daug žolės ir visi norėjo ganyti ilgiau. Tad logiška, kad spalį atsirado didesnė pasiūla. Manau, jog tai yra viena iš kainų svyravimo priežasčių“, – ŪP aiškino LMPA vadovas.

E. Mackevičius svarstė, kad didesnę galvijų pasiūlą skerdimui vietoje galėjo lemti ir galvijų eksporto apribojimai. Negalėdami gyvulių parduoti užsienyje, ūkininkai galbūt siekia juos greičiau realizuoti vietinėje rinkoje.

Baimė nepadeda

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius išsakė susirūpinimą, kad MLL galbūt norės dangstytis ir pieno perdirbėjai. „Dabar, matyt, daug ką norės nurašyti MLL, nors ši liga Europoje buvo fiksuojama jau nuo praėjusių metų, bet pieno supirkimo kainos nemažėjo. O pas mus rugsėjo pabaigoje, kai dar nebuvo patvirtinti MLL atvejai, perdirbėjai 6 ct numušė pieno supirkimo kainas. Perdirbėjai paprastai nepraleidžia dingsčių kainoms mažinti“, – samprotavo pieno gamintojų atstovas.

Tiesa, jis sutiko, kad rinkose yra stebimas grietinėlės, sviesto, pieno miltų kainų kritimas. „Matome, kad Naujosios Zelandijos aukcione yra kritę kainų indeksai, rinkoje sumažėjusi ir „nekontraktuoto“ pieno kaina. Tai rodo, kad rinkoje yra pieno perteklius. Bet Lietuvoje, kaip įprastai, tokiu atveju labiausiai skubama mažinti pieno supirkimo kainas“, – ŪP pastebėjo E. Bičius. Jis svarstė, kad dėl MLL neturėjo kristi skerdimui parduodamų galvijų kaina. Tai atsitiko greičiau dėl didesnės galvijų pasiūlos. Tikėtina, kad nemažai ūkininkų išsigando, jog galbūt liga plis ir reikės likviduoti galvijus, todėl ir skuba parduoti.

„Kai rinkoje atsiranda didesnė pasiūla, savaime krenta kaina. Kita vertus, visi perdirbėjai visada pasinaudoja, jeigu tik yra patogi proga kainoms mažinti. Manau, kad situacija bus suvaldyta, orai atšąla, mašalai nėra aktyvūs. Be to, MLL nėra tokia gąsdinanti kaip snukio ir nagų liga, kai visi gyvuliai yra likviduojami“, – atkreipė dėmesį LPGA direktorius.

Žada paremti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.