„Litgrid“ per 3 mėnesius preliminariai rezervavo 1,8 GW galios saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams

Įvertinus per pastarąjį prašymų teikimo ciklą – nuo kovo 7 d. iki birželio 6 d. – tinkamai pateiktus ir išnagrinėtus prašymus, perdavimo tinkle atsinaujinančios energetikos projektams laikinai, iki ketinimų protokolo sudarymo, rezervuota 1788 MW leistina generuoti galia. Vėjo elektrinėms rezervuota 494 MW galia, saulės elektrinėms – 78 MW galia, o kaupimo įrenginiams – 1216 MW galia, 2840 MWh talpa.

„Per paskutinį prašymų teikimo ciklą vėl išaugo rezervuota kaupimo įrenginių galia, tai galime sieti su valstybės teikiama parama prie perdavimo tinklo jungiamiems kaupimo įrenginiams. Siekdama padėti kuo didesniam vystytojų skaičiui pasinaudoti parama, „Litgrid“ komanda keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai parengė tinklo srautų modeliavimą ir pasiūlė rinkai ketinimų protokolus. Vystytojai, kuriems rezervavome galias šio ciklo metu, vis dar turi galimybę pretenduoti į numatytą paramą“, – sako Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas.

Užbaigtas prašymų teikimo ciklas – devintasis nuo 2023 metų kovo, kai patvirtinta pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarka. Pasak I. Junevičiaus, perdavimo tinklo galimybės vis dar nėra išsemtos, todėl „Litgrid“ kviečia vystytojus ir toliau teikti prašymus prisijungti naujame perdavimo tinklo galių rezervavimo cikle.

Rezervavus galią, projektų vystytojai per 5 darbo dienas yra kviečiami pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei projekto galia viršija 50 MW, prieš pasirašant ketinimų protokolą atliekama patikra dėl nacionalinio saugumo. Verslams nusprendus prašymų nepateikti, pagal nustatytą eiliškumą galia perdavimo tinkle pasiūloma kitiems. Projektų vystytojai, pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 4 metus. Pasirašius ketinimų protokolą vystytojai sumoka finansinį garantą, užtikrinantį, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.

Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki ciklo pabaigos, yra priskiriami naujam prašymų teikimo ciklui. Jis tęsis iki 2025 m. rugsėjo 6 dienos. Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra numatytos prašymų įvertinimui, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki rugpjūčio 8 dienos.

AEI galia Lietuvoje jau viršija 4 GW

Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,3 GW bendros leistinos generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Iš jų 3 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 1,3 GW parengtas techninis projektas. Lietuva taip pat planuoja įrengti du jūros vėjo elektrinių parkus, kurių bendra leistina generuoti galia sieks 1,4 GW.

Dėl prie perdavimo tinklo jungiamų saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW. Iš jų 4,0 GW turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 2,5 GW parengtas techninis projektas.

Šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 2,8 GW galios ir 6,2 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš jų 2,5 GW galios ir 5,5 GWh talpos projektų turi leidimą plėtoti gamybos pajėgumus, tarp jų 0,4 GW galios ir 0,9 GWh talpos kaupikliams parengtas techninis projektas.

Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau siekia 4,2 GW ir sudaro daugiau nei pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. vartojimo ir eksporto galimybių augimas sudarys sąlygas prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungti apie 10 GW atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumų. Tuomet visas Lietuvos elektros poreikis bus užtikrinamas AEI elektrinių gamybos dėka.

„Litgrid“ informacija